Kalbant apie ikimokyklinę dvikalbystę, kyla natūralus klausimas, ar dvikalbis vaikas vartoja dvi savarankiškas kalbų sistemas. Kyla ir kitas klausimas, kokiu mastu dvi konkuruojančios struktūros gali išlikti nepakitusios ir kokiu laipsniu jos viena kitą veikia ir keičia. Straipsnyje siekta išsiaiškinti, kokioje kalbinėje aplinkoje auga vaikai iš tautiškai mišrių ir kitataučių šeimų, kurie lanko vaikų darželių lietuviškas grupes; atskleisti tėvų motyvus. Vykdytoje apklausoje dalyvavo 349 mišrių ir kitakalbių šeimų tėvai iš įvairių Lietuvos regioninių vietovių (Vilniaus, Visagino, Jonavos, Kauno, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Pabradės, Juodžilių, Šakių, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionėlių, Tauragnų, Utenos). Tyrimo rezultatai patvirtina daugelio ankstyvosios dvikalbystės tyrimo nuomonę, kad tautiškai mišriose ir kitatautėse šeimose toleruojamas mišrus kalbų vartojimas, kuris apsunkina ikimokyklinio amžiaus vaiko kalbų išmokimą. Būtina, kad tėvai ir vaikų darželio pedagogai bendradarbiautų, vaikams mokantis kalbų: kartu aptartų kalbinę situaciją, kurioje yra atsidūręs vaikas; vaiko vienos ar kitos kalbos mokymosi problemas, kurią kalbą vaikas moka silpniau, kurią kalbą reikia toliau stiprinti, atsižvelgiant į vaiko perspektyvą, kaip mažinti kalbų interferenciją ir t. t. Labai svarbu laiduoti tėvų teisę leisti vaikus į lietuviškus darželius, taip garantuojant geresnį valstybinės kalbos išmokimą dar prieš mokyklą

Straipsnyje aptariamos ikimokyklinio amžiaus vaikų dvikalbystės problemos Lietuvoje. Tyrimu siekta išsiaiškinti 5-6 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos kompetencijų lygį, įžvelgti su kompetencijų kitimu susijusius veiksnius. Ištyrus 349 vaikų, augančių nelietuviškose ir mišriose šeimose, tačiau lankančių lietuviškus darželius, mokėjimą kalbėti, nustatytos jų daromos tarties ir žodyno klaidos, aptarta šeimos įtaka vaiko gebėjimui kalbėti valstybine kalba

Straipsnyje aptariama ikimokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių svetur, tautinio tapatumo puoselėjimo svarba ir su tuo susiję sunkumai, pristatomas emigracijos reiškinio problemiškumas. Atskleidžiama lietuvių vaikų, gyvenančių už tėvynės ribų, tautinio tapatumo raiška. Tyrimo metu vaikų teirautasi, kas yra lietuvis, kas vaikams primena Lietuvą, ar užaugę išliks lietuviais, kur norėtų gyventi, kai užaugs ir kt. Tėvų klausta, kas, jų nuomone, emigracijoje labiausiai stiprina lietuvybės išsaugojimą, kodėl jie renkasi savo ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdymo įstaigas lietuvių kalba, ar pakankamai, jų manymu, yra puoselėjamas tautiškumas jų vaikų ugdymo įstaigose, kaip jie skatina vaikų lietuvių kalbos mokymą(si) šeimoje, kokiais būdais jie stengiasi palaikyti ryšius su Lietuva.

M. Lukšienė (1985), kalbėdama apie ugdymo svarbą, pabrėžia, kad norint suvokti ir įvaldyti ugdymo procesą, reikia išmanyti individo ir jo aplinkos dėsnius. Straipsnyje pateikiami vaikų, kurie auga kūdikių namuose, savitoje mažų vaikų globos ir ugdymo institucijos aplinkoje, sakytinės kalbos tyrimo rezultatai. Išryškinamos vaikų kalbos kai kurios pragmatinės, semantinės, fonologinės bei morfologinės charakteristikos. Pristatomi ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinės saviraiškos lygiai ir ypatumai, kurie nustatyti tiriant specifinės aplinkos vaikų kalbos tekstyną, aiškinantis kalbos reikšmių ir funkcijų perpratimo galimybes.

Straipsnyje pristatoma ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių apsaugos problema.Remiantis mokslinių literatūros šaltinių, teisinių dokumentų analize galima teigti, kad vaikai, netekę tėvų globos, yra itin pažeidžiami, todėl jų teisių apsaugai turi būti skiriama daugiau dėmesio ir garantuota kokybiška vaiko teisių apsaugos institucijų veikla. Teisinės sistemos funkcionavimo ir institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, veiklos kokybinio tyrimo analizė parodė, kad vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje funkcionuoja nepakankamai, daugiau dėmesio skiriama vaikų socialinei apsaugai ir integracijai, bet ne jų teisėms ir teisėtiems interesams ginti, įžvelgiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo epizodiškumo problemų.

Straipsnyje aptariama Lietuvoje bei Europoje itin aktuali vaikų, netekusių tėvų globos, kokybiško ikimokyklinio ugdymo(si) problema. Mokslinėje literatūroje konsta-tuojama, kad vaikai, augantys globos namuose, turi tokias pat galimybes kokybiškai ugdytis, kaip ir vaikai, augantys pilnose šeimose. Mokslinei problemai atskleisti keliamas tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti vaikų, augančių globos namuose, kokybiško ikimokyklinio ugdymo(si) raišką, sudarant šių vaikų kokybiško ugdymo(si) modelį. Išana-lizuoti globos namų vadovų apklausos duomenys atskleidė pozityvų respondentų požiūrį į šiandienį šių vaikų ugdymą(si) Lietuvoje. Tačiau atlikta valstybės bei savivaldybių vaikų globos namų ikimokyklinio ugdymo programų analizė parodė, kad jose nepakankamai atsispindi vaikų, netekusių tėvų globos, kokybiškas ugdymo(si) turinys, kuris prilygtų vaikų iš šeimų ugdymo(si) turiniui. Atliktas tyrimas padėjo išryškinti ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą(si) lemiančius veiksnius, identifikuoti kylančias kokybiško ugdymo(si) įgyvendinimo problemas vaikų globos namuose.

The first steps in the area are reflected by the recently developed and tested individual programmes:'The Lithuanian language in non-Lithuanian schools. Pre-primary period' and 'The Lithuanian language development of pre-primary bilingual children'.

Straipsnyje analizuojamas praktinis ir teorinis ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasirengimas, jų nuostatos bei kompetencija ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbą. Tai siejama su pastaruoju metu sparčiai plėtojama lietuvių kalbos, kaip valstybinės, mokyklose bei ikimokyklinėse Įstaigose sistema.

Children’s creativity is most visible in the earliest stages, consequently the family role in the formation of a creative and responsible personality is extremely important. The family can meet children’s interests and needs in the best way, as different situations that stimulate a creative thinking may arise in contact with a child when his or her artistic freedom is guaranteed. It is observed that education institutions give little attention to the education of parents, to their involvement into children’s educational processes and promotion to develop children’s creativity at home. It is evident that families lack the experience and targeted counselling (experiential learning) for increasing children’s originality and the originality stimulating environment at home. In order to evaluate the role of parents in the development of creativity-stimulating environment the objective of the study was specified – to learn how children’s creativity is cultivated in a family and in a favourable educational environment. Scientific literature analysis was performed when reviewing the concept of creativity, creativitypromoting activities and the family function in education of creativity. In order to reveal parents’ and children’s experience gained during the creative afternoons the formalized interview was used. Parents’ opinions and evaluation of creative activity importance were revealed with the help of this method. In order to observe children’s creative activity, when interacting with their parents during the creative afternoons, the observation in natural environment method was used. Children expressed themselves naturally acting free in a creative activity. Observation data were video registered. A case study method was applied for discovery of the chosen family home environment that influences children’s creativity. [...]