Straipsnyje aptariami žmogaus dvasinio tapsmo teoriniai pamatai, ryškinami dvasinių, ypač estetinių, vertybių internalizacijos ypatumai bei sąsajos su asmens dvasiniu centru. Apibendrinti įvairių tipų mokyklų paauglių dvasinių vertybių internalizacijos rezultatai lyginami su menų gimnazijos paauglių duomenimis.

Straipsnyje pateikiama dvasinių vertybių samprata bei jų klasifikacija, kuri leidžia atlikti dvasinių vertybių internalizacijos tyrimą. Lyginama paauglių, be-simokančių įvairių tipų mokyklose, ir integruotos mokyklos mokinių dvasinių vertybių internalizacija kogni- tyviniu, emociniu ir elgesio lygmenimis. Išryškinami pastarųjų dvasinių vertybių internalizacijos ypatumai

Švietimo reforma, grindžiama asmens ir kultūros postulatais, sudarė prielaidas įvairiais atžvilgiais tobulinti jų plėtrą ir sąsajas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip keitėsi esminis asmens raidos parametras - savęs vertinimas. Lyginami paauglių, besimokančių tose pačiose mokyklose, tyrimo duomenys, gauti 1999 ir 2009 m., ryškinamos jų svarbiausios tendencijos ir sąsajos su kitais asmens raidos komponentais. Daromos pagrįstos išvados, kad dabartiniai paaugliai visais dvasinių vertybių atžvilgiais pozityviau vertina savo poelgius, kad švietimo reforma skatina demokratinių procesų plėtrą, bet išlieka būtinybė stimuliuoti dvasinių vertybių prasmingumo įžvalgas.

Straipsnyje pristatoma dvasinio ugdymo samprata ir ryškinama jo svarba, keičiantis ugdymo paradigmai, kurios įkvėpėja ir koordinatorė – M. Lukšienė. Ji pamatiniais Lietuvos švietimo koncepcijos postulatais laiko kultūros ir asmens abipusę sąveiką, turinčią persmelkti visą mokyklos gyvenimą. Tuomet vertybės tampa kaitos ir tęstinumo garantu, bendruoju vardikliu pertvarkant ugdymo procesą. Straipsnyje pateikiama konceptualių M. Lukšienės įžvalgų analizė, aptariami šiuolaikinės mokyklos ugdymo problemų židiniai, svarbūs tiesiant kelius į ateities mokyklą.