Neatsitiktinai vienas iš reformuojamos mokyklos tikslų - ekologinis susipratimas, nurodytas Bendrosiose programose (1997). Mokiniai mokomi suprasti įvairius gamtos reiškinius ir procesus, suvokti jų tarpusavio ryšius, žmonijos ir gamtos sąveikos ypatumus. Be to, ekologinis sąmoningumas grindžiamas tiesioginiu gamtos išgyvenimu. Mokiniams padedama įžvelgti tėvynės gamtos grožį, patirti paslaptingą gamtos didybę ir gyvenimo džiaugsmą gamtoje . Čia galima būtų pasiremti mitologija baltų dorinės kultūros ir aplinkos tradicija, nes “mitologija, - teigė Norbertas Vėlius, -yra viena iš ankstyviausiųjų pasaulio ir savęs suvokimo formų, sprendžiant pasaulio ir žmogaus egzistavimo klausimus” . Žymių istorikų, mitologų ir tautosakininkų darbai, turtingi tautosakos rinkiniai padeda atkurti baltiškąją pasaulėjautą ir ją susieti su dabartimi ugdymo procese

Šiandien pedagogo tikslai švietimo sistemoje paremti ne tik brandžia kultūra, dorove, pilietine sąmone, inteligencija, bet ir profesine kompetencija. Tai svarbi sėkmingo pedagoginio darbo sąlyga. Nemažai pedagogų jau yra tvirtai įsisąmoninę, kad būtina nuolat mokytis bei tobulinti profesinę kompetenciją. Analizuojant pradinių klasių mokytojų veiklos refleksijas, straipsnyje atskleidžiami ir apibendrinami kai kurie gamtamokslinio ugdymo kompetencijos ypatumai.

Švietimo reforma skatina ir aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, ugdymo proceso bei jo turinio kaitą. Straipsnyje pristatomas auklėjamosios-stebimosios praktikos modelis, kuris buvo taikytas 2000 / 2001 m. m. dėstant pedagogikos (didaktikos, auklėjimo teorijos ir metodikos) kursą VPU II-III kursų studentams.

Straipsnyje pristatomi Lietuvos ir Latvijos pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo kursai ekologinių-etinių nuostatų raiškos aspektais; atkreipiamas dėmesys Į moksleivių skatinimą praktinei globėjiškai ir gamtosauginei veiklai. Apibendrinamas Lietuvos pradines mokyklos mokytojų nuomonių tyrimas, kiek pasaulio pažinimo kursas prisideda prie moksleivių vertybinių santykių su gamtine aplinka ugdymo.

Straipsnyje analizuojami pirminiai duomenys, gauti vykdant diagnostinį tyrimą, kuriuo siekta įvertinti naujai parengtos edukologijos (pradinio ugdymo) tęstinių universitetinių studijų programos efektyvumą. Minėta studijų programa skirta aukštąjį išsilavinimą jau įgij tįsiems kolegijų absolventams, siekiantiems įgyti universitetinių studijų bakalauro laipsnį bei pasirengti tolesnėms antrosios studijų pakopos (magistrantūros) studijoms. Duomenų analizė bei interpretavimas paremtas suaugusiųjų mokymo, nuotolinių studijų organizavimo bei studijų programų rengimo teorijų (R. Laužacko (2000), L. Kraujutaitytės, J. S. Pečkaičio (2003), D. Mil- tono (1997), P. Ramsdeno (1994), A. Rogerso (2000) teiginiais. Ypač akcentuojamas studentų lūkesčių bei programos koncepcijos sąveikos aspektas, grindžiamas absolventų įvardytomis įgytomis kompetencijomis.