Kai kurie gamtos ir žmogaus santykio aspektai lietuvių mitologijoje, kūryboje ir šiandienos mokykloje
| Author |
|---|
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
1998 | 36 | 56 | 67 |
Neatsitiktinai vienas iš reformuojamos mokyklos tikslų - ekologinis susipratimas, nurodytas Bendrosiose programose (1997). Mokiniai mokomi suprasti įvairius gamtos reiškinius ir procesus, suvokti jų tarpusavio ryšius, žmonijos ir gamtos sąveikos ypatumus. Be to, ekologinis sąmoningumas grindžiamas tiesioginiu gamtos išgyvenimu. Mokiniams padedama įžvelgti tėvynės gamtos grožį, patirti paslaptingą gamtos didybę ir gyvenimo džiaugsmą gamtoje . Čia galima būtų pasiremti mitologija baltų dorinės kultūros ir aplinkos tradicija, nes “mitologija, - teigė Norbertas Vėlius, -yra viena iš ankstyviausiųjų pasaulio ir savęs suvokimo formų, sprendžiant pasaulio ir žmogaus egzistavimo klausimus” . Žymių istorikų, mitologų ir tautosakininkų darbai, turtingi tautosakos rinkiniai padeda atkurti baltiškąją pasaulėjautą ir ją susieti su dabartimi ugdymo procese
The olden Balts thoutht about themselves as a part of nature. A modern man looks at the nature through the user’s eyes. That is the basis for ecological crisis which is the crisis of a man and his culture as well. That is why one of the main aims of a reformed school is ecological understanding which is shown in General programs.