The content ofteaching natural sciences provides a possibility for establishing of dynamics and system. However, the knowledge would depend on the teacher (his/her teaching methods and forms, and how appropriate is their application etc.) as well as on the student (capability, motivation, methods of learning etc.). Natural sciences education can be characterised by a variety of content provisions, forms and methods of teaching/learning, and practical activities. All these are expected to make the process more effective to widen intellectual knowledge and skills ofstudents, to provide conditions for students activities, to develop students reasoning skills, to influence their aesthetic outlooks etc.

Įvairių kultūrų ir etinių krypčių atstovai, skirtingai žvelgia į gyvybę, jos vertę. Vieni teigia, kad bet kokia gyvybė yra verta pagarbos. Gyvenimas yra šventas savaime. Kiti mano, kad vienintelis užuojautos objektas yra žmogus. Gyvūnai -tai tik drauge su mumis egzistuojantys Dievo kūriniai. Dar kiti pasakys, kad gyvybė yra vertinga tiek, kiek ji teikia naudos.

Vienas iš pagrindinių pradinės bei bendrojo lavinimo mokyklos programų tikslų - pagarbos gyvybei ugdymas. Tačiau pasaulio pažinimo vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama pagarbos gyvybės ugdymui. Kai kuriomis temomis akcentuojama tik gyvūnų nauda (pragmatinis aspektas). Trečiosios ir ketvirtosios klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose pateikta daugiau pažintinė medžiaga. Juose mažai akcentuojama pagarba gyvybei (vertybinis aspektas). Šiuo požiūriu mokytojų nuomone yra itin svarbi.

Straipsnyje analizuojamas pradinių klasių mokytojų požiūris į pagarbos gyvybei ugdymą. Pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas, kuriame dalyvavo 110 pradinių klasių mokytojų, atliktas 2003 m. sausio-balandžio mėn.