Siekiant skatinti vaikų fizinį aktyvumą yra įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, viena iš jų yra "Olompinė karta" - ilgalaikė programa, kuri sėkmingai įgyvendinama 18 metų. „Olimpinės kartos“ programa skirta vaikų bei jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto kaip ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. „Olimpinės kartos“ programą įgyvendina Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Per pastaruosius kelerius metus pedagogams buvo surengta keliasdešimt mokymų, kuriuose pedagogai susipažįsta su Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP), kurios esmė – inovatyvus darbas su įvairaus amžiaus vaikais, paremtas olimpine filosofija, vertybėmis, simboliais ir fizinio aktyvumo veiklomis (TOK, 2017). Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogių, dalyvaujančių programoje „Olimpinė karta“, patirtį ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų olimpines vertybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis metodas – apklausa. Tyrime dalyvavo 60 pedagogių iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių „Olimpinės kartos“ programoje. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal darbo patirtį programoje – iki 3 metų ir daugiau nei 3 metai. Duomenys surinkti anketinės apklausos metu 2024 metais. Tyrimo rezultatai. Daugiausia olimpines vertybes pedagogai integruoja į žaidimus, projektus, ryto mankštas, pagrindinę ugdomąją veiklą, neformalųjį ugdymą. Vertybes ugdo pasitelkdami komandinius žaidimus, estafetes, stebėdami vaikų asmeninę pažangą. Respondentai susiduria su žinių bei lyderio savybių trūkumu, kitomis kliūtimis integruojant olimpines vertybes į ugdymo programą. Didžiausi sunkumai yra nepalankios darbo sąlygos, priemonių trūkumas. Nustatyta, kad reikėtų daugiau kursų, seminarų mokytojams, didesnio tėvų bendruomenės įsitraukimo, komandinio įstaigos bendruomenės darbo, ugdymo įstaigos administracijos paramos, taip siekiant padidinti sėkmingą olimpinių vertybių ugdymą priešmokyklinėje OVUP. Sėkmingas olimpinių vertybių ugdymo poveikis vaikams stebimas per žaidybines situacijas, vaikų santykius, pagalbą ir palaikymą, per emocijų valdymą. Dėl olimpinių vertybių ugdymo vaikai tampa draugiškesni, jaučia pagarbą kitiems, tikslingiau sutelkia dėmesį veiklose, labiau domisi sporto šakomis, patys tampa aktyvesni. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimas „Olimpinės kartos“ programoje veiksmingai formuoja vaikų socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Pedagogai pastebėjo, kad vaikai tampa draugiškesni, labiau susitelkia, jaučia pagarbą kitiems ir geriau valdo emocijas. Šios veiklos teigiamai veikia vaikų aktyvumą (p < 0,05) ir motyvaciją, o labiau patyrę pedagogai pastebi didesnį poveikį vaikų žinioms apie olimpizmą ir bendruomenės tarpusavio santykiams. Olimpinių vertybių ugdymas daro teigiamą įtaką ne tik ugdytiniams, bet ir patiems ikimokyklinėje ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Pedagogų patirtis yra svarbus veiksnys, lemiantis olimpinių vertybių ugdymo sėkmę. Mažiau patirties turintys pedagogai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų trūkumu (p < 0,01), tačiau dažniau ugdymui naudoja išmaniąsias programėles, tokias kaip „Walk15“ (p < 0,05) bei olimpinių vertybių ugdymą dažniau integruoja į ryto mankštas (p < 0,05). Didesnę (daugiau nei 3 m.) patirtį turintys pedagogai dažniau pastebi olimpinių vertybių įtaką vaikų aktyvumui (p < 0,05). Pedagogai teigiamai vertina olimpinio švietimo poveikį, o programos veiklos padeda ugdyti tiek vaikų fizinį aktyvumą, tiek vertybinius įgūdžius, tiek padeda įtraukti bendruomenę. Sunkumai, su kuriais susiduria pedagogai, ugdydami olimpines vertybes, skiriasi pagal patirtį: mažiau patyrę pedagogai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų stoka (p < 0,01), lyderystės, pasitikėjimo savimi trūkumu, tai rodo mokymų ir paramos poreikį.

Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpsta. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas. Todėl šis asmenybės amžiaus tarpsnis kelia didelį susidomėjimą ir reikalauja atidaus tyrimo. Nuo to, kokias vertybes jaunoji karta (viduriniojo mokyklinio amžiaus mokiniai) pripažins prasminėmis, tokiomis ir vadovausis gyvenime, o tai reiškia, kad tokia bus ir mūsų visuomenė. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–8 klasių sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, siekiant atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių 7–8 klasių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrime dalyvavo 7–8 klasių mokiniai (N = 266). Tyrimas atskleidė, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė (z = –6,108; p = 0,000) statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems (rangų vidurkis 132,51). Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas (z= –4,284; p = 0,000) buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams. Sportuojančioms mergaitėms statistiškai svarbesnės buvo meistriškumo (z = –4,062; p = 0,000) ir džiaugsmo (z = –2,507; p = 0,012) vertybės nei nesportuojančioms.