Mokiniai, žinias pradėję įsisavinti pradinėje mokykloje, šį procesą tęsia pagrindinėje mokykloje. Šiuo laikotarpiu iškyla ne tik matematikos mokymo metodikos, bet ir matematikos turinio perimamumo bei mokinių turimų matematikos pasiekimų lygio realizavimo dalykinėje sistemoje problemos. Šiame straipsnyje matematikos turinio atžvilgiu išnagrinėtos ketvirtos klasės matematikos vadovėlio „Matematikos pasaulyje” dvi dalys (488 uždaviniai) ir keturi pratybų sąsiuviniai (787 uždaviniai) bei penktos klasės rinkinys „Matematika ir pasaulis” (1101 uždavinys). Lyginamoji analizė parodė, kad turinio atžvilgiu penktos klasės matematika yra nuosekli ir logiškai išplaukianti iš pradinės mokyklos matematikos; ir pradinėje, ir pagrindinėje mokykloje mokiniai mokosi matematiškai mąstyti, tirti realias situacijas, lavina ir mokosi naujų aritmetikos, geometrijos, matavimų, statistikos žinių, mokėjimų ir įgūdžių; penktos klasės vadovėlyje daugiau taisyklių, aiškinančių, kaip atlikti vienus ar kitus veiksmus bei apskaičiuoti dydį, nei jų yra ketvirtoje klasėje; mokytojams, dirbsiantiems penktoje klasėje, reikėtų stebėti ir net pravesti kelias pamokas ketvirtoje klasėje. Tai padėtų geriau susipažinti su ketvirtos klasės ugdymo programomis, matematikos vadovėliais bei kitomis papildomomis matematikos mokymo priemonėmis.

Straipsnyje apibūdintas ir įvertintas VII-VIII klasių moksleivių požiūris į mokyklinę matematiką,, išsiaiškintos gero ir blogo mokymo bei mokymosi priežastys, atskleisti mokinių pageidavimai matematikai, jos mokymui ir mokymuisi. Anketuota 450 septintokų ir aštuntokų iš įvairių Lietuvos vietų. Respondentai išvardijo 37 privalumus, kuriuos teikia jiems matematika, ir 32 blogos patirties pavyzdžius.

Straipsnyje analizuojamos ketvirtų klasių moksleivių baigiamojo matematikos gebėjimų skaičiavimo subtesto užduočių diagnostinės kokybės charakteristikos: validumas, sunkumo indeksas, standartinis nuokrypis, chi kvadratas, Gutmano patikimumo koeficientas ir t. t. Testo užduočių vidinė struktūra papildomai nagrinėta alfa faktorinės analizės metodu. Tyrimo imtis 268 ketvirtokai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų.

Straipsnyje pateikiame užduočių, sudarančių penktos klasės matematikos startiniu (pradinių) pasiekimų subtestus, diagnostinės kokybės skaitines charakteristikas: sunkumo indeksų, standarlmį nuokrypį, diskriminacijos indeksą, koreliacijos su testu koeficientą, ryšio su hipotetiniais matematikos pasiekimais įvertį. Alfa faktorinės analizės metodu tirdami subtestus sudarančių užduočių visumą, išskyrėme labiausiai tarpusavyje susijusias jų grupes. Šių grupių vidinę struktūrą papildomai nagrinėjome alfa faktorinės analizės metodu. Užduotis, kurių pagrindinio faktoriaus svoris buvo labai mažas, atmetėme. Gauta informacija remsimės atrinkdami V klasių mokiniams matematikos startinių gebėjimų testų užduotis

Statistikos elementų užduočių atlikimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse neturi gilesnių tradicijų. „Lietuvos bendrojo lavinimo bendrosiose programose numatoma, kad mokiniai turi mokėti rinkti duomenis, juos sisteminti ir vaizduoti stulpelinėmis diagramomis bei histogramomis, rasti lentelėse reikiamus duomenis ir juos interpretuoti. Pradinukai turi būti supažindinti su objektų klasifikavimu, nevienodu įvykių tikėtinumo laipsniu, duomenų bazėmis. Šiuo tyrimu ir buvo bandoma nustatyti ketvirtos klasės mokinių statistikos elementų gebėjimus. Atlikta išsami užduočių interpretacija ir kokybinė analizė. Užduotys selekcionuotos pagal informatyvumą, sunkumą ir išsilavinimo standartų projektuose numatytus lygius. Gauta informacija bus remiamasi sudarant ketvirtokų matematikos gebėjimų testus.