Straipsnyje remiantis dvasinių vertybių sistema nagrinėjamos mokytojų rengimo galimybės, tiriamos šios sistemos raiškos studentų meno kolektyve ypatybės ir poveikis profesinei brandai. Išskiriami vertybių fiksavimo būdai, jų reikšmė plečiant mokytojui būdingą veiklos patirti, gilinant ugdymo sampratą ir puoselėjant asmens savybes, reikalingas profesinėje veikloje.

Straipsnyje nagrinėjamas būsimų mokytojų ugdymo procesas, kuris grindžiamas dvasingumo sklaida. Teorinėje ir empirinėje plotmėje išryškinamas subjekto vaidmuo atskleidžiant ugdymo reiškinių ir dvasinių vertybių asmeninę prasmę bei ją įtvirtinant kultūroje kaip individualios transformacijos rezultatą. Keliama tradicinio mokymo rekonstrukcijos idėja akcentuojant, kad jį aktualu grįsti dvasingumo sklaida ir modeliuoti remiantis asmens kultūros bei dvasinės brandos pokyčių nulemto ugdymo turinio raida.