Statistikos elementų užduočių atlikimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse neturi gilesnių tradicijų. „Lietuvos bendrojo lavinimo bendrosiose programose numatoma, kad mokiniai turi mokėti rinkti duomenis, juos sisteminti ir vaizduoti stulpelinėmis diagramomis bei histogramomis, rasti lentelėse reikiamus duomenis ir juos interpretuoti. Pradinukai turi būti supažindinti su objektų klasifikavimu, nevienodu įvykių tikėtinumo laipsniu, duomenų bazėmis. Šiuo tyrimu ir buvo bandoma nustatyti ketvirtos klasės mokinių statistikos elementų gebėjimus. Atlikta išsami užduočių interpretacija ir kokybinė analizė. Užduotys selekcionuotos pagal informatyvumą, sunkumą ir išsilavinimo standartų projektuose numatytus lygius. Gauta informacija bus remiamasi sudarant ketvirtokų matematikos gebėjimų testus.

Atskleidžiant statistinių gebėjimų ugdymo raišką Lietuvos ir užsienio pradinės mokyklos ugdymo turinyje apibūdintas Lietuvos pradinės mokyklos ugdymo turinys statistinių gebėjimų ugdymo aspektu nuo XX a. pradžios iki šių dienų bei apžvelgti dokumentai, reglamentuojantys Lietuvos ir užsienio šalių pradinės mokyklos ugdymo turinį.

The last decades have seen a rapid increase in new information flows, emergence of complementary scientific theories, cognition criteria, change of priorities in the value system and it is obviously much more important to be able to think, use (read as well as represent) and select information rationally, autonomously and reasonably than merely accumulate it. In the discussion of European Round Table of Industrialists (1995) the social role of educational subjects was highlighted. This viewpoint is closely related with levels of literacy. A particular emphasis is placed on statistical skills, which enable us to understand, analyse and assess information, i.e. to manage information. This article presents the aims and the functions of information management at the intersection of education paradigms. The aim of the research is to distinguish information management skills as object of social communications and define their aims and functions.

Straipsnyje apibendrinama dešimties metų laikotarpyje Lietuvos universitetinėse aukštosiose mokyklose edukologijos daktaro disertacijų analizė tyrimo metodų taikymo aspektu. Teoriškai pagrindžiamos tyrimo metodų grupės, taikomos šiuolaikiniuose socialiniuose, humanitariniuose mokslo darbuose. Išskiriamos kiekybinių ir kokybinių metodų grupės ir išryškinamos metodologinės jų prasmės paradigmos. Disertacijų tyrimų content analizės pagrindu nustatytos kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodų taikymo tendencijos atskiruose Lietuvos universitetinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje apskritai. [...].

Straipsnyje grindžiama edukologijos daktaro disertacijų metodologijos esmė, funkcijos, paskirtis ir apibūdinama mokslinė jos svarba nustatyti kokybę, nes metodologija disertacijai suteikia mokslinį vientisumą, jungia į visumą teorinę ir empirinę dalis. Laikantis disertacijų analitikos mokslinių tradicijų Lietuvoje (Merkys 1999, 2000, 2000a, Kardelis 1996, 2002, Voverienė 1999), analizuojamos 10-ies metų laikotarpiu (1995–2005) universitetuose ir akademijoje parengtos disertacijos (iš viso 170). Atskleista disertacijų rengimo dinamika, nustatytos metodologinių formuluočių ypatybės, leidžiančios suvokti disertacijos mokslinį kryptingumą. Išnagrinėta, kokių teorijų ir koncepcijų pagrindu yra atskleižiama metodologija, kokie vartojami terminai, atskleidžiantys metodologijos esmę bei funkcijas.

Šalies raidos strateginiai tikslai kelia aukštus reikalavimus esamiems ir būsimiems pedagogams, todėl poreikis turėti veiksmingą būsimų pedagogų atrankos sistemą, sudarančią prielaidas sėkmingam pedagogų rengimui, tampa itin aktualus. Straipsnyje pristatomi nuo 2010 m. Lietuvoje vykdomo stojančiųjų į pedagogikos specialybes motyvacijos tapti pedagogu vertinimo tyrimo rezultatai, atskleidžiantys kai kurias metodo validumo ir patikimumo charakteristikas.

Tvarioji plėtra kelis pastaruosius dešimtmečius išlieka ta atramine kategorija, kuria remiantis bandoma analizuoti ir suvokti sudėtingų sistemų ar procesų dinamiką, nusta-tyti jų tarpusavio sąveikos, suderinamumo ir kitas problemas. Iki šiol tvarumo esmė ir raiška yra daugiau akcentuota per globalias kultūrines charakteristikas. Šiame straipsnyje siekiama išryškinti daugiakultūres charakteristikas, labiau individualizuoti tvarumo raišką prof. B. Bitino darbų kontekste.Taikant temų sintezės, pagrįstos literatūros apžvalga (angl. thematic synthesis enhanced re-view), metodą, B. Bitino darbuose išryškinti tie tvarumo principai, kurie vertinami kaip nauja paradigma, keičianti požiūrį į ugdymo(si) reiškinius: atvirasis integralumas, perimamumas ir tęstinumas, technologinė prieiga, dialogiškumas