The aim of this paper is to better understand the meaning of caring for employees at the organisational level as well as to disclose its relationship with the well-being of the organisation. It explores literature on caring for employees at the organisational level by integrating two research streams – the relational and morality perspectives. Building on the findings of this literature review, a number of propositions are proposed that associate the well-being of the organisation with many antecedent factors, i.e., strategic caring, perceived organisational support, disinterested organisational support, organisational caring, caring culture, caring climate and caring leadership. This paper contributes to the literature on the well-being of the organisational members at the level of the organisation.

Neįprasti, arba okazionalūs, deminutyvai pasižymi netipiška daryba, laiko ir erdvės atžvilgiu sporadine vartosena, individualumo ir (arba) šnekamosios kalbos atspalviu. Deminutyvas atpažįstamas iš darybos formanto – priesagos. Kita deminutyvo dalis – su pamatiniu žodžiu bendras kamienas. Deminutyvų okazionalumą lemia vienas iš darybos sandų: priesaga, pamatinis žodis arba abiejų darybos sandų santykis. Atsižvelgiant į formą, deminutyvas laikomas okazionaliu, jei padarytas su viena reta priesaga (vaik-ėkštis‘vaikiukas’), iš karto su keliomis priesagomis (maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis‘pats mažiausias’), yra deminutyvinamas kalboje nefunkcionuojantis pamatinis žodis (čiulad-yt-ėla) arba įvardis, veiksma-žodis, prieveiksmis, dalelytė, jaustukas, ištiktukas (išdžiūvutėlė‘labai išdžiūvusi‘, plg. dalyvį išdžiūvusi; ačiukas, plg. jaustuką ačiū). Okazionalumo požymis atsiranda ir dėl vedinio pamatinio kamieno ir priesagos semantinės nedermės. Pavyzdžiui, daiktavardis įniršisreiškia ‘smarkus įpykimas’, taigi deminutyvo įnirš-iukasleksinė reikšmė disonuoja mažumą, malonumą žyminčiai priesagai -(i)ukas. Pažeistos darybos, okazionalūs deminutyvai turi aiškią komunikacinę paskirtį. Būdami šmaikštūs ir netikėti, jie parodo kalbą kaip neriboto kūrybingumo išraiškos priemonę ir apskritai spalvingesnio komunikavimo galimybę.

Straipsnis skirtas sakinių, vartojamų informaciniuose tekstuose – žinių laidų pranešimuose – struktūrai, intonacijai, aktualiajai skaidai aptarti, frazės ir loginio kirčio skirtumams nusakyti ir santykiui išryškinti. Tyrimas parodė, kad informaciniuose tekstuose, žiūrint sandaros, vyrauja vientisiniai dvinariai asmeniniai sakiniai ir, žiūrint pasakymo tikslo, – tiesioginiai sakiniai. Vientisiniai sakiniai yra gana ilgi, išplėstiniai. Informatyvioji sakinio (frazės) dalis – rema būna sakinio gale, po temos. Tiesioginiams sakiniams būdingas kylantis-krintantis intonacijos modelis. Frazės kirčiu išskiriamas paskutinis žodis. Šis kirtis yra neutralus, automatizuotas. Loginis kirtis dažniausiai atlieka kontrasto funkciją: prasmiškai išryškina aktualiausią turinio dalyką. Jis yra nefiksuotas. Frazės ir loginio kirčio įprastinė vieta – informatyvioji, reminė, sakinio dalis.

Straipsnyje aptariamos kosmetikos ir parfumerijos reklamos, išspausdintos žurnale „Cosmopolitan“ 2005–2007 m. Domėtasi, kaip ir kur išdėstomi vaizdiniai elementai, kokiu būdu išryškinama svarbiausia informacija. Analizuoti reklamos tekstų elementai: antraštės, paantraštės, pagrindiniai tekstai, šūkiai, taip pat apipavidalinimo elementai: šriftai, šrifto ir fono spalvos, iliustracijos. Rasta 214 reklamų: dauguma jų turi antraštę ir du paveikslus: reklamuojamos prekės ir prekės vartotojo. Maždaug kas antra reklama turi pagrindinę teksto dalį, paantraštę ir šūkį. Visose reklamose pateiktas prekės ženklas. Antraštės, paantraštės ir šūkiai pasižymi glaustumu: dažniausiai yra labai trumpi, vientisiniai, konstatuojamieji sakiniai. Tokie paprasti sakiniai yra lengvai suvokiami, neįkyrūs ir todėl paveikesni. Ilgesni sakiniai skaidomi į 2–5 eilutes po 1–3 žodžius: distakcija traukia dėmesį, didina įtampą. Pagrindinio teksto kalbos forma irgi paprasta ir lakoniška. Įprastinė teksto elementų vieta – dešinė puslapio pusė ir apačia. Čia pateikiamas ir reklamuojamos prekės paveikslas. Žmogaus fotografija 1/3 reklamų užima visą puslapį. Mažesnis žmogaus paveikslas komponuojamas prieš tekstą kairėje: vaizdu sustiprinama žodinė informacija. Pagrindiniam tekstui renkamasi lengviausiai skaitomą įprastą jį šriftą. Antraštes, paantraštes ir šūkius reikia išskirti iš aplinkos, todėl dažniausiai naudojamos didžiosios, didesnio dydžio, paryškintos ir gulsčiosios raidės. Spalvomis nepiktnaudžiaujama: šriftui ir fonui imamos 2–3 spalvos; populiariausios – balta, juoda ir mėlyna. Vaizdinių elementų paskirtis – priversti adresatą pirkti reklamuojamą produktą.