Darbe atskleidžiamos Lietuvos olimpinės akademijos ištakos, analizuojami pagrindiniai veiklos bruožai, olimpinių žaidynių rezultatų mokslinis vertinimas, aptariamos moksleivių olimpinio švietimo problemos. Laikotarpis (10 metų) po Lietuvos tautinio olimpinio komiteto teisių sugrąžinimo Berlyne yra svarbus sporto istorijai, tampa nuoseklaus tyrinėjimo objektu. Įvertinus Olimpinės akademijos veiklą šiuo laikotarpiu, galima teigti, kad olimpinis švietimas, sporto mokslas atveria naujas galimybes. Olimpizmas, kaip svarbus kultūros reiškinys, didelis intelektualinis potencialas, ieško naujų veiklos būdų, teorinių ir praktinių išdėstytų problemų, temų, susijusių su žmogaus sveikata, fiziniu pajėgumu, sportininkų meistriškumo tobulinimu, sprendimo. Ateityje olimpinis švietimas turi būti artimai susijęs su olimpizmo vertybėmis, kurias būtina skleisti visiems Lietuvos gyventojams.

Darbe analizuojamas didelio meistriškumo sportininkų ketvertų metų rengimas Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms. Atlikti Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai ir jais remiantis gauta informacija leidžia iš naujo pažvelgti ir supiasti didelio meistriškumo sportininkų ugdymo vyksmų, sportininkų rengimo sistemų. Nuodugniai išnagrinėta treniruotės metodologija, rengimo valdymo ir metinio sporto treniruotės modelio sudarymo teorija. Situacijos analizė parodė, kad didelio meistriškumo sportininkų rengimo technologija keičiasi Europoje ir pasaulyje, sportininko galimybės sporte priartėjo prie maksimalių ribų. Šiuolaikinis sportininko rengimas - tai daugiametis, įvairiapusis procesas, pasižymintis specifine sandara ir organizavimo forma, sudėtingas edukacinis vyksmas, kuris ugdo ir tobulina sportininko fizines ir psichines savybes, visapusiškai lavina asmenybę, lemia jo veiklų, elgesį, savarankiškumų ir atsakingumų, skatina siekti didelių sportinių rezultatų, moko sportinės kovos meno. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, apibrėžiančios tikslingų, moksliškai pagrįstų treniruotės vyksmo tvarkymų bei kryptingų daugiametės treniniotės vyksmo organizavimų rengiantis atsakingoms varžyboms, padės veiksmingiau organizuoti naujų olimpinį ciklų - įgyvendinti programų “Atėnai 2004”.

Darbe analizuojamos Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms besirengiančių Lietuvos olimpinės rinktinės trenerių ir sportinin kų keturmečio olimpinio ciklo paskutinio etapo veiklos anketinės ataskaitos ir jomis remiantis gauta informacija apie veiklos sistemą, turini, treniruotės komponentų sąveiką, rezultatų prognozę ir realizaciją. Trenerio, sportininko olimpinio trenimotės ciklo vyksmo kokybės nustatymas pagal pedagoginės kontrolės duomenis, kurie lyginami su programos uždavi niais, modelinėmis charakteristikomis, laboratorinių ir medicininių tyrimų rodikliais, yra svarbiausia trenimotės vyksmo ašis, turinti esminę reikšmę prognozuojant sportininkų rezultatus varžybose. Situacijos analizė parodė, kad trenimotės programos sudarymas, veiklos technologija, trenerio, sportininko ir mokslinin ko bendradarbiavimas pereina į naują darbo kokybę būsimame olimpiniame cikle. Treneris ir mokslininkas turi nuolatos lyginti olimpinio kandidato varžybų ir testų rezultatus, nustatyti modelines charakteristikas, apibrėžti psichologinio rengimo kryptis, būtinai orientuotis į prognozuojamą testą, kontrolinį normatyvą, funkcinį mėginį kiekviename olimpinio pasirengi mo etape, atsižvelgiant į individualų sportininko sportinės formos lygį, trenerio praktinę patirtį ir mokslininkų išvadas bei rekomendacijas. Remiantis gautais duomenimis, treneriams (padedant mokslininkams ir medikams) turėtų būti lengviau rasti dėsningumus, padedančius optimaliau ugdyti įgimtus sportininko gebėjimus. Tyrimai taip pat parodė, kad treneriai pageidautų daugiau paramos parenkant psichologinio sportininkų rengimo priemones ir jas įgyvendinant. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kurios turėtų padėti veiksmingiau organizuoti naują olimpinio rengimo ciklą — įgyvendinti programą “Atėnai 2004”.

The subject of the present article is the adaptation of the organisms of the Lithuanian national kayak-and-canoe team-members to training loads over a multiannual preparation period and the structure of their training process. It has been established that the annual load for high-skilled kayakers and canoeists amounts to 672 h, among them 329 h or 49% being devoted to the special physical training, and 343 h or 51% to the general physical training. [...]

Šiuolaikinės sporto treniruotės tobulinimo krypčių, treniruotės planavimo teorijos, didėjančio krūvio strategijos, optimalaus krūvio, poilsio ir superkompensacijos fazių sąveikos, specialiojo techninio parengtumo formavimo interpretavimas leidžia is naujo pažvelgti ir geriau suprasti didelio meistriškumo sportininkų ugdymo vyksmą, sportinio rengimo sistemą [galina ją optimizuoti ir struktūrizuoti keičiant sportinio rengimo turinį, atsižvelgiantį ugdytinai individualias savybes, sveikatos būkle, gebėjimą siekti puikių sportinių rezultatų. Trenerių pareiga taip suplanuoti, sumodeliuoti sporto treniruotę, kad jos tikslai turinys atitiktų varžybų tikslus, kad treniruotės krūvio dydis priartėtų prie kiekvieno sportininko organizmui egzistuojančio maksimumo. Svarbu sportininkams ugdyti išgales atlikti didelius krūvius ir gerinti prisitaikymo gebėjimus, susijusius su sveikatos stabilizavimu. Objektyvi sportininko testavimo duomenų analizė turi atsakyti, kiek ir kodėl padidėjo sumažėjo rodikliai, ypač specijiniai, padedantys tobulinti realią sportininko rengimo programą siekiant artimųjų ir tolimųjų tikslų. Ypač svarbus specialusis techninis sportininko parengtumas, kuris leidžia imituoti varžybinės veiklos greičius natūraliomis sąlygomis. Varžybų laikotaipiu treneriui svarbu suvokti varžybų funkciją, kuri yra tartum etalonas, kurį būtina išmatuoti, vertinti ir lyginti. Treneriui ir mokslininkui būtina numatyti varžybinės veiklos, testavimo rodiklių ir nuolatinio adaptacinio proceso esminį ryšį ir tarpusavio sąlygotumą, išryškinant nenutrūkstamą morfofunkcinio tobulėjimo procesą. Lietuvos treneriai dar nėra perėmę ir nelinkę taikyti organizavimo formų, numatančių esminį ryšį ir tarpusavio priklausomybę taip specialiojo fizinio parengtumo, varžybinės veiklos, techninio parengtumo ir nuolatinio adaptacinio vyksmo kaitos rengimo ir varžybų ciklais, ne visada optimizuoja specialųjį fizinį rengimą sudarydami sportininkų modelines charakteristikas, padedančias individualizuoti treniruotės krūvio dydį ir kryptingumą. Treneris treniruotės technologijos sukūrimo raktą gauna pažindamas ir įvertindamas sporto treniruotės tobulinimo kryptis, kurdamas ir apibendrindamas treniravimo turinį. Šiame vyksme negalimos klaidos, nes jų kaina labai didelė - sportininko sveikata.

Lithuanian Olympic Academy was established on October 27, 1989. Assoc. Prof. Valerijus Jasiūnas, the then Deputy Rector for Science of Lithuanian Institute of Physical Education, was elected a first President of LOA. Prof. Habil. Dr. Povilas Karoblis, the Head of Sport Methodics Department of Vilnius Pedagogical University, was elected a President of LOA on May 13, 1994. [...]

One of the most actual tasks of high level athletes training is to distribute rationally training means, methods and training loads during the preparatory period, as well as purposeful and rational transfer from one level of adaptation to another, quantitatively higher level of athletes' trainability. [...]

The problems of the preparation of Lithuanian skiers for the XVIII Winter Olympic Games are discussed, with the stress on the athletes' organism adaptation during a four-year preparatory cycle. A very important source of information concerning organism adaptation to physical loads are the indices of the critical intensity limit and anaerobic metabolism threshold. The studies were performed during various (preparatory, competitive) periods of a four-year Olympic preparatory cycle. [...]

The aim of our research was to analyse questionnaire-based reports of the activities during the competition period by the coaches of the National Olympic Team of Lithuania. Basing on this analysis, it was expected to obtain fair information on the system of activities, interaction of the components of sports training and sport competition calendar, prognosis of sport results and its implementation, about shortages, about the works of the coaches during the process of competition period as well as to thorougly understand methodics of sport training that leads to the highest training level. [...]

Article analyses development of Lithuanian Olympic Academy in ten years period of existence. Author briefly analyses Olympic movement in Lithuania in Soviet time, describes concept of Olympic sport, the process of establishment of LOA, main events in life of LOA, cooperation with the international movement and nowadays activities in Lithuania in the areas of scientific research, publication, Olympic education etc. [...]