Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kultūros veikėjo, choro dirigento, pedagogo, publicisto, kompozitoriaus J. Bertulio muzikinė veikla. Aptariamas jo indėlis į Klaipėdos krašto muzikinį gyvenimą. Turėdamas kompozitoriaus talentą J. Bertulis kūrė įvairių žanrų muziką: baletus, operetes, dainas, programinius simfoninius, instrumentinius kamerinius veikalus. Reikšmingiausi iš autoriaus kompozicijų - bažnytinės katalikiškos muzikos kūriniai. Svarbesni iš jų analizuojami šiame straipsnyje.

Straipsnyje aptariama katalikiškų bendruomenių padėtis Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, katalikiškos muzikos apraiškos šio krašto bažnyčiose. Tiriamos ir analizuojamos Klaipėdos krašte gyvenusių (1923-1939) kompozitorių profesionalų (S. Šimkaus, J. Žilevičiaus, J. Gaubo, J. Bertulio ir kt.) katalikiškos bažnytinės muzikos kompozicijos. Įvertinama jų svarba krašto religiniame, kultūriniame gyvenime bei lietuviškumo puoselėjimo plotmėje.

In the context of rational art of Lithuania in the second half of the 20th century the oeuvre of the Lithuanian composer Zigmas Virkšas (1946-2001) is distinguished for the expression of romantic and lyric attitude associated with the Lithuanian themes. The authentictie with the Lithuanian cultural tradition is clearly felt in his oeuvre. Subjective lyricism dominates in the main works of Virkšas; the principles of artistic thought associate with spiritual introversion, with continence that is natural to the Lithuanian ethnic attitude and also with motifs of nature dominating in the ethnic tradition. The deeply felt Lithuanian themes reflecting the faiths of the Balts, historical events, love for the native land, and the idea of unity of man and nature dominate in the majority of Virkšas' works. The shapes of psychic states of man and the Lithuanian nature (sun, night, grass, bird, sea, river, cuckoo, evening, mind, silence, love, etc.) obtain the meaning of exalted poetical generalization and deep symbolic signification in the music. Poetic and non-traditional names of the works inspire associations, outline ideas, indefinite states, and leed nicely to the world of visions leaving unrest ricted freedom for fancy. The inner dynamism of the movement is the exclusive feature of Virkšas' vocal-instrumental music. In order to express poetic or ethnic notion and idea the composer prefers the method of contemplative, continuing, permanent, meditative states to the method of dramatic and conflicting development. Outwardly restrained monological music of lambent immobility is being created. However, an intense and arduous move proceeds in the depth of this permanent musical movement that is strengthened by spontaneous improvisations, impressions, poetical visions, and the feeling of the flow of time. The main musical category of development in the majority of works is the principle based on repetition of various musical segments associated with individually treated esthetics of the minimalistic art. Virkšas composed many of his works using minimal musical expression tools (few sounds, even rhythm, tight range, etc.) and repetitive technique. Rhythmical monotony is an extremely important element of musical develop ment. These features are related with the attributes of the most archaic Lithuanian music (esp. glee).

Musical expression as well as the whole culture of the two nations, the Lithuanians and the Germans, who lived in Lithuania Minor for long ages spread in close reciprocity because complicated historical relationships of the two nations also touched the sphere of musical life. Folk song of the Lithuanians and Evangelic Lutheran hymn are analysed in the article. The author tries to show the features of the melodics of the folk songs and hymns of the Lithuanians of Lithuania Minor and their interaction with the tradition of German folk music, to analyse the influence of folk song and Lithuanian Protestant hymn on each other in respect of musical text, to estimate the contribution of German scientists, musicians, publishers and other people of culture to the collection and re- search of songs and hymns of Lithuania Minor. The author makes the following conclusions:

1. On the plane of ethnic culture the musical life of the Lithuanians of Lithuania Minor was closely connected with the traditions of German musical culture. Despite some influences, Lithuanian folk song and Protestant hymn have preserved their natural singularity and archa- ism.
2. Folk song and hymn of Lithuania Minor expe- rienced the influence of each other. The melodies of the folk songs, their intonations, harmony, rhythm and other elements influenced the melodies of the hymns. Local folklore tradition, the folk manner of performance which naturally got mixed up with Evangelic Lutheran hymns have preserved intonational connection with the song folklore of this land.
3. The Lithuanian and the German musicians, scientists and culture workers of humanistic beliefs worked in common collecting and propagat- ing Lithuanian folk song and hymn strengthening by this the reciprocity of positive cultural collaboration of the two nations.

Naujalis (1869–1934) – vienas pirmųjų menininkų, įsitraukęs į išsivaduojamąjį tautinį kultūrinį sąjūdį, gaivinęs ir puoselėjęs bažnytinę bei pasaulietinę muziką. Bažnytiniuose J. Naujalio kūriniuose atsiskleidė kompozitoriaus meninė individualybė, muzikos kalbos ypatumai, siekis tobulinti lietuvišką katalikišką giedojimą. Visą gyvenimą dirbęs bažnyčios vargonininku bei choro vadovu, gerai pažinęs ir pajautęs katalikiškojo tikėjimo giluminę esmę, J. Naujalis savo religiniuose kūriniuose pasiekė tobulos sakralumo ir muzikos raiškos dermės. Šalia motetų, kantatų, labai svarbus kūrybos žanras – Mišios (13). Jos sukurtos įvairioms atlikėjų sudėtims ir yra nevienodo sudėtingumo. Straipsnyje aptariami J. Naujalio bažnytinės muzikos ypatumai, pabrėžiant dominuojančių XVI–XVII a. renesansinės bažnytinės muzikos, klasicizmo bei ankstyvojo romantizmo bruožų sąveiką. Reikšmingas lietuvių bažnytinės muzikos veikalas yra J. Naujalio „Missa In Honorem St. Casimiri“ (1894): „Kyrie“, „Gloria in excelsis Deo“, „Credo in unum Deum“, „Sanctus“, „Benedictus“, „Agnus Dei“. Mišiose išryškėja būdingi kompozitoriaus stiliaus bruožai: muzikos dvasingumas, išreiškiamas santūria raiškia, kantileniška melodine linija (paklūstančia žodiniam tekstui). Veikalo sakrališkumą padeda atkleisti ir neilgos, kontrapunktiniu-imitaciniu būdu vystomos muzikinės temos, homofoniniai-harmoniniai intarpai, ritmikos, dinamikos, tempų įvairovė. Straipsnyje analizuojama Mišių tematika, struktūra, faktūra, harmonija, tempas, dinamika ir kt. muzikos išraiškos priemonės.

Straipsnyje analizuojami nuo 1999 m. iki 2009 m. vidurio leidinyje SOTER atspausdinti darbai katalikiška muzikine tematika. Aptariama ir vertinama įvairi šiuose darbuose tiriama religinė muzikinė problematika: etnomuzikologinė, giesmynų ir giedojimo tradicija, muzikinė kūryba, kompozitorių pasaulėjautos ir kūrybos sąsajos, lietuvių išeivių muzikinė veikla, Klaipėdos krašto katalikiška muzika ir kt.