Straipsnyje aptariamas ir analizuojamas neįgalaus žmogaus paveikslas vaizduojamajame mene. Dailininkų darbai - tai visuomenės požiūrio į neįgalius žmones atspindys. Nuo visuomenės požiūrio, nuostatų į neįgaliuosius suaugusius bei specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus priklauso jų socialinės reabilitacijos bei integruoto ugdymo sėkmė.

Laiko problema- viena iš mokslinių problemų, kuri pradėta anksčiausiai tyrinėti. Laiko suvokimo pagrindai gaunami ikimokyklinėse įstaigose, kur mažyliams nelengva įsisavinti į laiko sąvokas. Pradinėse mokyklose vaikų laiko suvokimas ugdomas per visų dalykų pamokas. Juk nuo tinkamo sensorinių etalonų įsisavinimo, erdvės ir laiko teisingo suvokimo, priklauso adekvačiai sėkmingas vaikų aplinkinio pasaulio pažinimas. Šio tyrimo tikslas- nustatyti, ar pradinių klasių vadovėliuose, skirtuose normaliai besivystantiems bei specialiųjų poreikių vaikams, yra pakankamai mokomosios medžiagos ugdyti mokinių laiko suvokimui. Pagrindinis tyrimo uždavinys- išanalizuoti laiko suvokimo aspektu bendrojo lavinimo, specialiųjų bei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklų pradinių klasių vadovėlius. Tyrime analizuojami matematikos, gimtosios kalbos, „Aš ir pasaulis“ kurso programų vadovėliai

Straipsnyje analizuojami pradinių klasių sutrikusios regos mokinių mąstymo tyrimo duomenys. Šie duomenys lyginami su analogiškais tyrimo rezultatais vaikų, neturinčių regos sutrikimų. Nustatyta, kad kai kurie sutrikusios regos vaikų mąstymo operacijų rodikliai didesni nei vaikų, be regos sutrikimų. Nustatytas lėtesnis sutrikusios regos pradinių klasių mokinių mąstymo procesų greitis lyginant su bendraamžiais, neturinčiais regos sutrikimų.

Laiko fenomenu per žmonijos istorijos raidą domėtasi labai seniai. Laiko problemas daugiausia tyrė praeities filosofai, vėliau — matematikai, fizikai, astronomai, psichologai, pedagogai. Žmogus susijęs su istorija, socialinių įvykių tėkme laike, t.y. su objektyviu, istoriniu laiku, su tuo, kas vadinama žmonijos raida, o konkreti asmenybė siejasi su subjektyvumu, savo egzistavimo išgyvenimais, t.y. su subjektyviu laiku (Ivanovą, Puchlikovas, 1991). Laiko, kaip ii erdvės, suvokimas sudaro vaiko pažintinės veiklos pagrindą. Laiko suvokimo pradmenys ir pagrindai gaunami šeimoje, ikimokyklinėse įstaigose. Pradinėje mokykloje vaikų laiko suvokimas ugdomas per visų dalykų pamokas. Šio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti pradinių klasių mokinių žinių apie laiką ir laiko suvokimo lygį.

Tyrimo tikslas - įvertinti kai kuriuos kairiarankystės fenomeno psichologinius- pedagoginius aspektus: išskirti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogas, mokantis kairiaranki vaiką, ir pats kairiarankis vaikas, palyginti kairiarankystės keitimo praktikos ypatumus, pabandyti ištirti sąvokų “kairė” ir “dešinė” prasmę tarp pedagogų ir kairiarankių asmenų. Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad požiūris į kairės rankos panaudojimą mokykloje ir visuomenėje liberalesnis negu anksčiau, nors kairiarankiams asmenims nepakankamai skiriama dėmesio ugdymo procese. Pedagogai ir kairiarankiai asmenys nevienodai vertina sąvokas “kairė" ir “dešinė '.

Straipsnyje analizuojami sutrikusios regos pradinių klasių mokinių vaizduotės ypatumai. Gauti tyrimo rezultatai buvo lyginami su bendraamžių, neturinčių regos sutrikimų, vaizduotės tyrimų rodikliais. Nustatyta, kad tirtų sutrikusios regos vaikų vaizduotė nėra determinuota regėjimo sutrikimo.

Tyrime nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus sutrikusios regos bei normaliai matančių vaikų laiko suvokimas. Autoriai turėjo tikslą gauti preliminarius duomenis apie regos sutrikimo įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimui. Sutrikusios regos vaikų laiko suvokimo rodikliai buvo lyginami su normaliai matančių vaikų analogiškais rodikliais. Autorius domino, kaip regos sutrikimas daro įtaką šios grupės tiriamųjų laiko suvokimo raidos dinamikai. Nustatyta, kad nei laiko suvokimas, nei laiko suvokimo raidos dinamika ikimokykliniame amžiuje nėra determinuojama regos sutrikimo

Straipsnyje analizuojami sutrikusios regos pradinukų atminties ypatumai. Gauti atminties tyrimų duomenys lyginami su bendraamžių, neturinčių regos sutrikimų, analogiškais duomenimis. Atsižvelgiant į informacijos perkodavimą, sprendimų priėmimą, įsiminimo strategijos pasirinkimą, nustatyta, kad sutrikusios regos pradinių klasių tiriamiesiems būdingesnis girdimasis atminties tipas. Sutrikusios regos mokinių loginės atminties rodikliai geresni nei mechaninės atminties. Trečdalio tiriamųjų berniukų loginės atminties rodikliai geresni negu bendraamžių mergaičių.

Švietimo sistemos demokratizavimas, pertvarka sąlygojo ir specialiojo ugdymo terminijos humanizaciją. Straipsnyje analizuojama specialiojo ugdymo terminijos kaita, išryškinti pozityvūs ir negatyvūs sampratų vartojimo aspektai. Autorius tiki, kad ši publikacija padės tikslinant specialiojo ugdymo terminiją

Autorės pasirinkta tema itin svarbi specialiojo ugdymo pertvarkos kontekste. Ankstyvosios pagalbos neišnešiotam kūdikiui ir jo šeimai problemos mokslo požiūriu Lietuvoje nenagrinėtos. Šie klausimai menkai tyrinėti ir kitose šalyse, kas aktualizuoja šį disertacinį tyrimą.