According to the latest archeological research data, the Pamariai (the Baltic Coastal) culture formed in the second half of the middle Neolithic; its formation and development were strongly predetermined by the following cultures: the Funnel Beaker culture, the Globular Amphora culture, the Corded Ware culture, and some others. The Baltic Coastal culture can be traced back to 3350-2000 BC in time and to a narrow Baltic seaside southeastern region in place. Hunting, fishing as well as amber picking were the basis for the economic development in the early Baltic Coastal culture. The local inhabitants hunted seals, elks and wild boars. However, the most important activity within the community of the Baltic Coastal culture was amber picking, its processing and exchange. As the people of this culture maintained close relationship with the inhabitants of the Funnel Beaker culture and those of the Globular Amphora culture, they changed amber for grain and cattle. Thus, the Curonian tribes did not develop their own economy; they provided themselves with grain and cattle for seal fat, fish, or amber. Huge dishes found in their former settlements serve as an evidence. Nevertheless, it should be mentioned that the inhabitants of the continental part of the Baltic coast started developing their own economy at that time. In the later period of the development of the Baltic Coastal culture its influence on the neighbouring communities (especially the Narva culture) expanded. The inhabitants of the Baltic Coastal culture started grain growing and cattle breeding in addition to amber trade. Thus, the Baltic Coastal culture in the late Neolithic became a mediator between the Neolithic communities, such as the Globular Amphora culture (an agrarian economy) and the Narva and Comb-Market Pottery cultures (a forest economy).

The article deals with Žemaitiskė 2 dwelling site which dated to the late Neolithic and belongs to the pole dwelling sites found in Lithuania. Wooden buildings were temporary. This settlement was built on the platform supported by poles, the diameter of which is 6/8–14/16 centimetres. Next to this settlement fishing equipment was found – wooden enclosures with fishing-baskets. Dendrological researches allow to estimate that buildings on poles were constructed either in spring or at the beginning of summer mostly from ash-tree wood. Radiological investigations of wood confirm the overlapping of certain constructions. It should be also mentioned that this dwelling site on poles and other archaeological findings were left by the inhabitants of Narva culture – fishermen and hunters.

Bronzos amžiaus pradžios datavimas pagal šiuo metu pateikiamus Lietuvos archeologų duomenis svyruoja 700 metų intervalu. Todėl šiame straipsnyje stengtasi pažvelgti į pereinamąjį iš neolito į bronzos amžiaus laikmetį remiantis naujausių archeologinių, radiokarboninių 14C, archeologinio kraštovaizdžio, palinologinių, zooarcheologinių tyrimų duomenimis ir mėginti nustatyti absoliutinį bronzos amžiaus pradžios laikotarpį bei tuo metu visuomenėje vykusius ekonominius ir socialinius procesus. Minėtų duomenų pagrindu ankstyvąjį bronzos amžių Lietuvos teritorijoje galima datuoti 2000-1700/1650 m. pr. Kr. Be to, šiuo laikotarpiu įvyko esminiai pokyčiai ekonomikoje ir visuomenės struktūros raidoje. Ekonominiai - gamybinio ūkio plėtotės - poslinkiai šiuo laikmečiu buvo patys reikšmingiausi. Jie, skirtingai nuo Vidurio Europos teritorijoje jau neolito laikotarpiu vykusių ekonominių procesų, gana ryškiai vėlavo. Lietuvos teritorijoje ankstyvajame bronzos amžiuje vykusius ekonominius pokyčius galima įvardinti kaip „pavėluotą neolitinę revoliuciją“, kuri Šiaurės Europos bendruomenių gyvensenoje vyko dar viduriniajame-vėlyvajame neolite. To meto bendruomenių viduje vykusią socialinę diferenciaciją žymi prestižiniai daiktai, priklausę bendruomenės diduomenei, bei laidojimo papročiai. Dvasinėje plotmėje tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių atsirado supratimas, kad mirtis nėra visko pabaiga, įsigalėjo optimizmas, kuris buvo įprasmintas atgimimo samprata.

Straipsnyje pirmą kartą Lietuvos mokslinėje archeologinėje literatūroje aptariamas Šiaurės Europoje ir Rytų Baltijos šalyse aptiktų Liungbiu tipo rago dirbinių paplitimas, tipologija ir chronologija. Remiantis naujausiais radioanglinio Liungbiu tipo dirbinių datavimo duomenimis, daroma išvada, kad šie įrankiai Rytų Baltijos šalyse buvo naudojami tiek po paskutinio ledyno ištirpimo, tiek prieš jo didįjį išplitimą. Du dirbiniai (Šnaukštai, Klaipėdos r.; Kalnėnai, Jurbarko r.), aptikti Lietuvos teritorijoje, yra kol kas vieninteliai iki paskutinio Nemuno apledėjimo išplitimo aptikti žmonių pagaminti dirbiniai tiek Lietuvoje, tiek Šiaurės Europoje. Atsižvelgiant į radiologinius tyrimus šie dirbiniai buvo naudojami tiek neandartaliečio, tiek vėliau Homo sapiens gyvenimo laikotarpiais. Remiantis naujais Liungbiu tipo dirbinių tyrimų duomenimis, galima suprasti ne tik Lietuvos, tačiau ir viso Rytų Baltijos šalių apgyvendinimo procesą vėlyvojo paleolito laikotarpiu. Atliekant tyrimus buvo remtasi etnokultūrinėmis paralelėmis, susijusiomis su XVIII–XIX a. šiaurės elnių medžiotojų buitimi ir jų naudotais įrankiais.

The work of Tadas Daugirdas in Kaunas in the sphere of Lithuanian art, culture and science has not been much investigated. All his most active years of work are connected with Kaunas (1907–1919). While working in the museum of Kaunas he actively manifested himself as a scientist-archeologist (he investigated the prehistorical monuments, described them, accumulated and took care of the funds of Kaunas museum), a painter (he participated in IV, V, VIII exhibitions of Lithuanian artists, manifested himself as a decorator and a stained glass artist), a worker of culture (he directed, staged and wrote various works for the stage, published a publication about the herbs of Lithuanian towns), a public worker (participated in the Seym of Vilnius in 1905 and in the work of the 19th conference in Vilnius, he also helped to establish the colours of Lithuanian flag), he took care of Lithuanian culture monuments (he was the first chairman of the state archeological committee founded in 1919). Tadas Daugirdas was are of the few Polonised larolowners-intellectuals who realized the importance of Lithuanian Independence and worked for its sake.