Straipsnyje nagrinėjama muzikos specialistų profesinio rengimo kokybė. Tyrimų rezultatai rodo ribotą muzikos pedagogų kompetenciją, kai studijose vyraujanti kryptis - muzikos atlikėjo rengimas. Taip pat atskleidžiamos bendro poveikio asmens kultūrai ir profesinei kompetencijai galimybės, remiantis sociokultūriniu požiūriu kryptinga muzikine veikla bei studijų formų Įvairove. Eksperimentais patvirtinama vientisos asmens meninio ugdymo ir profesinio rengimo sistemos reikšmė rengiant muzikos pedagogus demokratinės visuomenės mokyklai.

Straipsnyje analizuojama vaiko natūralaus judesio kaita choreografinės veiklos kontekste. Darbe siekiama atskleisti vaikų choreografinio judesio ypatumus, jo kokybės fiksavimo galimybes ikimokykliniu laikotarpiu. Literatūros, ekspertų apklausos bei eksperimento rezultatų analizės pagrindu apibrėžiama choreografinio judesio samprata, analizuojamos jo kokybės kaitos prielaidos, pristatoma bei pagrindžiama judesio kokybės diagnostinė empirinių požymių sistema.

Straipsnyje analizuojami vaiko natūralaus judesio choreografinės raidos ypatumai ikimokykliniu laikotarpiu. Formuojamasis eksperimentas atskleidė, kad organizuota choreografinė veikla yra veiksmingas ir tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikų judesio estetizavimo būdas. Nustatyta, kad vaikų judesio choreografinė kokybė atsiranda kaip visybiško poveikio asmens kultūrai pasekmė ir yra ugdymo prielaida.

Straipsnyje nagrinėjamos asmens patirties ir dvasingumo sklaidos sąsajos meninio ugdymo procese. Tiriant universitetų ir kolegijų studentų meninę patirtį atskleistos jai būdingos ypatybės kaip dvasingumo sklaidos skatinimo rezultatas ir prielaida, charakterizuoti studijų procese pasireiškiantys dvasingumo sklaidos veiksniai ir orientyrai.