Straipsnyje aptariama lietuvių istorinės mokslinės periodikos atgaivinimo nepriklausomybės metais aplinkybės, istorinių mokslinių leidinių turinys ir forma. Skiriama dėmesio žurnalų leidėjams, jų redaktoriams ir autoriams. Atskleidžiamas mokslinių istorinių žurnalų tobulėjimas, modernėjimas, prisitaikymas prie Vakarų Europos panašaus pobūdžio periodikos. Keliamas klausimas dėl istorinių leidinių trumpalaikiškumo, dažno pavadinimų keitimo.Straipsnyje nušviečiamas Lietuvos Respublikos istorinės mokslinės periodikos formavimasis, jos būklė ir keliamos problemos. Atsakoma į klausimą, kokie uždaviniai ir tikslai kilo istorinei periodikai, kodėl jos buvo palyginti nemažai, tačiau leidiniai išsilaikydavo labai trumpai? Kodėl moksliniuose žurnaluose, be straipsnių, būdavo spausdinama ir daug dokumentų bei šaltinių publikacijų? Akcentuojami tie istorikai, kurie aktyviai rašė į istorinius mokslinius žurnalus ir populiarino istorinę mintį Respublikos partijų, srovių, jaunimo ir kituose laikraščiuose bei žurnaluose.Pateikiamos tuo metu aktualiausios istorikų koncepcijos, jų naujoviškumas ir lietuviškas savitumas, taip pat istorikų metodologinis požiūris. Aptariama istorinių straipsnių gausa neistorinio pobūdžio moksliniuose žurnaluose. Konstatuojama istorinės mokslo populiarinimo literatūros poreikis visuomenėje, tautos identiteto ugdymas pasitelkiant istorines žinias.