Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921–1940)

Abstract

Straipsnyje aptariama lietuvių istorinės mokslinės periodikos atgaivinimo nepriklausomybės metais aplinkybės, istorinių mokslinių leidinių turinys ir forma. Skiriama dėmesio žurnalų leidėjams, jų redaktoriams ir autoriams. Atskleidžiamas mokslinių istorinių žurnalų tobulėjimas, modernėjimas, prisitaikymas prie Vakarų Europos panašaus pobūdžio periodikos. Keliamas klausimas dėl istorinių leidinių trumpalaikiškumo, dažno pavadinimų keitimo.Straipsnyje nušviečiamas Lietuvos Respublikos istorinės mokslinės periodikos formavimasis, jos būklė ir keliamos problemos. Atsakoma į klausimą, kokie uždaviniai ir tikslai kilo istorinei periodikai, kodėl jos buvo palyginti nemažai, tačiau leidiniai išsilaikydavo labai trumpai? Kodėl moksliniuose žurnaluose, be straipsnių, būdavo spausdinama ir daug dokumentų bei šaltinių publikacijų? Akcentuojami tie istorikai, kurie aktyviai rašė į istorinius mokslinius žurnalus ir populiarino istorinę mintį Respublikos partijų, srovių, jaunimo ir kituose laikraščiuose bei žurnaluose.Pateikiamos tuo metu aktualiausios istorikų koncepcijos, jų naujoviškumas ir lietuviškas savitumas, taip pat istorikų metodologinis požiūris. Aptariama istorinių straipsnių gausa neistorinio pobūdžio moksliniuose žurnaluose. Konstatuojama istorinės mokslo populiarinimo literatūros poreikis visuomenėje, tautos identiteto ugdymas pasitelkiant istorines žinias. The article discusses the circumstances of the revival of the Lithuanian historical periodic press in the years of independence. Close attention is given to the content and form of history science publications, their publishers, editors and authors as well as to the ways these publications were updated to reach the standards of West European periodicals. The author also poses the question of the transience of some historical publications and a frequent change of their titles. In addition, the article also expounds on the development of the Lithuanian history science periodicals, their state and the problems they dealt with. The article also concentrates on the following issues: what objectives and aims were pursued by history science periodicals, why their existence was short-termed and why scientific journals, next to research articles, published many documents and historical sources. Historians who contributed to the development of history science by their articles published in scientific journals, youth and party magazines and newspapers are also mentioned.The author presents the most relevant historical concep-tions of that period, their novelty and national originality, historians’ methodological approaches as well as con-centrates on the importance of the spread of historical knowledge in fostering national identity.