Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad studentų ir mokinių fizinis parengtumas blogėja. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių studentų ir mokinių nuostatą savarankiškai gerinti savo fizinį parengtumą, yra kūno kultūros mokytojų kryptinga veikla. Kūno kultūros akademijos studentai buvo papildomai parengti kryptingai formuoti mokinių poreikį savarankiškai laisvalaikiu sportuoti, kultivuoti kūno kultūrą ne pamokų laiku. Funkcinės organizmo būklės rodiklių lygis po kūno kultūros pamokų eksperimentinėse klasėse eksperimento pabaigoje statistiškai patikimai (p < 0,01) buvo aukštesnis (Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus λ = 0,35 > 0,238 – kritinė reikšmė, kai p = 0,01) už atitinkamų rodiklių lygį kontrolinėse klasėse. Mokinių, užsiimančių fizine saviugda, eksperimentinėse klasėse padaugėjo nuo 37,4 proc. iki 85,9 proc., o kontrolinėse klasėse šis procentas išliko praktiškai nepakitęs.

Darbo tikslas – nustatyti devintokių fizinio pajėgumo kaitą ugdant silpniausiai išlavintas fizines ypatybes ir skatinant fizinę saviugdą. Tiriamąją imtį sudarė 16 eksperimentinės ir 16 kontrolinės grupės Kauno N vidurinės mokyklos devintų klasių merginų (n = 32), reguliariai lankančių kūno kultūros pamokas. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės imtys buvo sudarytos atsitiktinės atrankos būdu. Abi grupės turėjo po dvi savaitines kūno kultūros pamokas, vedamas pagal Lietuvos bendrąsias kūno kultūros programas. Su jomis dirbo tas pats kvalifikuotas kūno kultūros pedagogas. Antropometriniai matavimai (ūgis, svoris, liemens ir klubų apimtys) atlikti standartine metodika, apskaičiuotas kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimčių santykis. Fizinis pajėgumas testuotas pagal Eurofito programos reikalavimus. Gauti rezultatai buvo vertinami pagal Lietuvos moksleivių Eurofito orientacines vertinimo skales. Per kūno kultūros pamokas buvo ugdomas eksperimentinės grupės merginų sąmoningumas kūno kultūros srityje, skatinama fizinė saviugda. Tuo tikslu merginos buvo išmokytos apskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI) ir jį įvertinti, joms buvo vestos 4 teorinės pamokos apie kūno kultūros ir sveikatos sąsajas, apie jėgos svarbą ir jos ugdymo metodiką, raumenų tempimo ir savarankiško mankštinimosi metodiką, fizinio krūvio planavimą, mokoma vertinti savo fizinę būklę pagal Lietuvos moksleivių Eurofito orientacines vertinimo skales. Per kūno kultūros pamokas buvo skiriama labai daug dėmesio raumenų tempimo pratimams, ypač taisyklingam jų atlikimui ir savikontrolei. Kiekvienoje pamokoje 10–15 min. buvo skiriama kojų staigiajai jėgai, rankų ir pilvo raumenų jėgos ištvermei ugdyti. Kontrolinės grupės merginoms kūno kultūros programa nebuvo modifikuota, jos dirbo pagal mokyklos kūno kultūros programą, sudarytą remiantis Lietuvos bendrosiomis kūno kultūros programomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad devintokių fizinis išsivystymas atitinka Lietuvos bendraamžių vidutinį lygį. Tiriamųjų fizinis pajėgumas pakankamas, bet nedarnus. Silpniausiai išlavinta tiriamųjų kojų staigioji jėga bei rankų ir pečių lanko jėgos ištvermė: rodiklių vertinimas svyravo nuo 4 iki 6 balų. Fizinės saviugdos skatinimo ir silpniausiai išlavintų fizinių ypatybių ugdymo programa turėjo teigiamą įtaką merginų fizinio pajėgumo kaitai: labai pagerėjo (p < 0,05) eksperimentinės grupės merginų kojų staigioji jėga ir lankstumas, kiti fizinio pajėgumo rodikliai turėjo gerėjimo tendenciją.

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad studentų ir moksleivių fizinis parengtumas blogėja. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių studentų ir moksleivių nuostatą savarankiškai gerinti savo fizinį parengtumą, yra kūno kultūros mokytojų kryptinga veikla. Kūno kultūros akademijos studentai buvo papildomai parengti kryptingai formuoti mokinių poreikį savarankiškai laisvalaikiu sportuoti, kultivuoti kūno kultūrą ne pamokų laiku. Funkcinės organizmo būklės rodiklių lygis po kūno kultūros pamokų eksperimentinėse klasėse eksperimento pabaigoje statistiškai patikimai (p < 0,01) (Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus λ = 0,35 > 0,238 – kritinė reikšmė, kai p = 0,01) buvo aukštesnis už atitinkamų rodiklių lygį kontrolinėse klasėse. Mokinių, praktikuojančių fizinę saviugdą, eksperimentinėse klasėse padaugėjo nuo 37,4 % iki 85,9 %, o kontrolinėse klasėse išliko praktiškai nepakitęs.