Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybė susidūrė su begale iššūkių ne tik santykiuose su užsienio valstybėmis dėl Vilniaus, Klaipėdos krašto, ne tik dėl Lietuvos gyventojų ekonominės ir socialinės padėties. Be visų šių opių klausimų, reikėjo sukurti valstybės aparatą, nustatyti jame dirbančių asmenų teisinį statusą, galvoti apie jų kvalifikacijos kėlimą, kurti administracinę procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, ir politikai, ir tarnautojai, ir mokslininkai įsitraukė į šiuos procesus. Buvo parengti ne vienas Valstybės tarnybos įstatymo, Ministrų Kabineto statuto, Administracinės santvarkos statuto projektai, siekta kodifikuoti administracinę procedūrą. Paraleliai mąstyta apie administracinių ir politikos mokslų mokyklų steigimą, administracinio teismo steigimą, Policijos ir Pasienio apsaugos policijos ir kitų įstatymo projektų rengimą. Straipsnyje aptariami valstybės tarnybos instituto vystymosi klausimai, Administracijos santvarkos įstatymo projektai, 1929–1930 m. valstybės valdymo organizacijos pertvarkymo, 1939–1940 m. administracijos reformos idėjos. Taip pat straipsnyje pirmą kartą administracinės teisės doktrinoje aptariamas teisės akto projektas, manytina, rengtas 1925 m. pavadinimu „Administracijos veikimo elgesio kodifikacija“. Atliekant tyrimą naudotasi istoriniu, lyginamuoju, analitiniu, lingvistiniu, deskriptyviniu, dokumentų analizės metodais.

At the beginning of the twentieth century, administrative courts were established one after another in European countries. In this article, scholars review the origins of administrative justice in three Baltic states – Lithuania, Latvia, and Estonia – when all three states declared their independence. In the article, the authors reveal the legal regulation of administrative justice, the procedural provisions of judicial review, the system of institutions that supervised the legality of administrative acts, and their jurisdiction during the period from 1918 to 1940 in the Baltic states.

Straipsnyje analizuojama administracinės procedūros sąvoka, aptariama Čekijos Respublikos administracinių procedūrų teisinio reguliavimo istorija, apžvelgiama šiuolaikinio šios valstybės Administracinių procedūrų kodekso struktūra, esminiai institutai, analizuojamos Kodekso normos, remiantis administracinės teisės doktrina bei Čekijos Respublikos Aukščiausiojo administracinio teismo jurisprudencija, lyginamas „čekiškasis“ ir „lietuviškasis“ administracinių procedūrų teisinis reguliavimas. Lyginant „lietuviškąjį“ Viešojo administravimo įstatymą su „čekiškuoju“ Administracinių procedūrų kodeksu nustatyta, kad lietuviškasis stokoja teisinio aiškumo dėl viešojo administravimo subjekto veiklos, kurios metu priimamas administracinis sprendimas, ribų ir apimtiems, teisinių instrumentų, kurie įgalintų viešojo administravimo subjektą užtikrinti efektyvų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą administracinių procedūrų metu.

Tyrime aptariami Lietuvos universiteto (vėliau VDU) Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje analizuojami aštuoniasdešimt devyni studentų baigiamieji darbai, parašyti laikotarpiu nuo 1925 iki 1932 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės sukūrimo teisinius aspektus, teisėjų rinkimų galimybę, advokatūros organizaciją, tabako monopolį, prekių ženklus, sąžiningą konkurenciją, užsieniečių teisinį statusą, valstybės kreditą, darbo sutartis, paveldėjimą, autorių teises, hipoteką, prievoles, turto nuomą, servitutą, įvaikinimą, atstovavimą, trečiųjų asmenų dalyvavimą teisminiame procese, bausmes, veikas, priešingas teisei, jų stadijas, nusikaltimo bendrininkus, nėštumo nutraukimą, nepakaltinamumą, ekstradiciją, liudininko statusą, įrodinėjimą, nepilnamečių atsakomybę, kasacinį procesą, valstybės vaidmenį tarptautinėje teisėje, Tautų Sąjungą, Nuolatinį Tarptautinį Teisingumo Teismą, tarptautinius pervežimus geležinkeliais, Lietuvos prekybos sutartis, Užjordanės statusą.

Šiame tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas trisdešimt studentų baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1933 iki 1934 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės sukūrimo teisinius aspektus, prigimtinę teisę, teisėjų parengimą, jų socialines garantijas, žemės reformą, darbo sutartis, autorių teises, notaro veiklą, šeimos, prievolių, daiktinę, paveldėjimo teisę, bausmių sistemą, civilinį ieškinį baudžiamajame procese, daktiloskopiją, nepilnamečių nusikalstamumą, prisiekusiųjų teismą, tarptautinį valstybės pripažinimą, tarptautinę oro teisę ir t. t.

Šiame tyrime aptariami Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šis straipsnis yra trečioji straipsnių apie studentų diplominius darbus dalis, kuriame tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašyti laikotarpiu nuo 1935 iki 1937 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai analizavo ir lygino 1922 ir 1928 metų Lietuvos valstybės konstitucijas, įstatymų konstitucingumo kontrolę, savivaldybių struktūrą ir kompetenciją, geležinkelių atsakomybę, vandens kelių administravimą, filmų demonstravimo priežiūrą, valstybės kontrolę, verslo teisę, tyrinėjo atskirus civilinės ir baudžiamosios teisės ir proceso institutus.

Tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų ir dėstytojų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1937 iki 1939 metų. Šioje baigiamojoje straipsnių ciklo dalyje bus pateiktos apibendrinančios visą seriją išvados. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie viešumo principą baudžiamajame procese, referendumą, plebiscitą, prezidento institutą, administracinį teismą, eutanaziją, valstybės tarnautojų baudžiamąją atsakomybę, valstybės atsakomybę, civilinės ir baudžiamosios teisės institutus.

The article first analyses the relationship between the Montreal Convention and Regulation 261/2004. Although the Regulation and the Convention both relate to the protection of air passenger’s rights it remains ambiguous when and in which disputes these acts should be applicable. Thus, this article reveals the problematical issue of how these acts differ and in which situations they are applicable. Second, it reviews the development of the EUCJ case law regarding the application of these acts. Third, it examines the relevant case law of the Supreme Court of the Republic of Lithuania in this area.