Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybė susidūrė su begale iššūkių ne tik santykiuose su užsienio valstybėmis dėl Vilniaus, Klaipėdos krašto, ne tik dėl Lietuvos gyventojų ekonominės ir socialinės padėties. Be visų šių opių klausimų, reikėjo sukurti valstybės aparatą, nustatyti jame dirbančių asmenų teisinį statusą, galvoti apie jų kvalifikacijos kėlimą, kurti administracinę procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, ir politikai, ir tarnautojai, ir mokslininkai įsitraukė į šiuos procesus. Buvo parengti ne vienas Valstybės tarnybos įstatymo, Ministrų Kabineto statuto, Administracinės santvarkos statuto projektai, siekta kodifikuoti administracinę procedūrą. Paraleliai mąstyta apie administracinių ir politikos mokslų mokyklų steigimą, administracinio teismo steigimą, Policijos ir Pasienio apsaugos policijos ir kitų įstatymo projektų rengimą. Straipsnyje aptariami valstybės tarnybos instituto vystymosi klausimai, Administracijos santvarkos įstatymo projektai, 1929–1930 m. valstybės valdymo organizacijos pertvarkymo, 1939–1940 m. administracijos reformos idėjos. Taip pat straipsnyje pirmą kartą administracinės teisės doktrinoje aptariamas teisės akto projektas, manytina, rengtas 1925 m. pavadinimu „Administracijos veikimo elgesio kodifikacija“. Atliekant tyrimą naudotasi istoriniu, lyginamuoju, analitiniu, lingvistiniu, deskriptyviniu, dokumentų analizės metodais.

Straipsnyje analizuojama administracinės procedūros sąvoka, aptariama Čekijos Respublikos administracinių procedūrų teisinio reguliavimo istorija, apžvelgiama šiuolaikinio šios valstybės Administracinių procedūrų kodekso struktūra, esminiai institutai, analizuojamos Kodekso normos, remiantis administracinės teisės doktrina bei Čekijos Respublikos Aukščiausiojo administracinio teismo jurisprudencija, lyginamas „čekiškasis“ ir „lietuviškasis“ administracinių procedūrų teisinis reguliavimas. Lyginant „lietuviškąjį“ Viešojo administravimo įstatymą su „čekiškuoju“ Administracinių procedūrų kodeksu nustatyta, kad lietuviškasis stokoja teisinio aiškumo dėl viešojo administravimo subjekto veiklos, kurios metu priimamas administracinis sprendimas, ribų ir apimtiems, teisinių instrumentų, kurie įgalintų viešojo administravimo subjektą užtikrinti efektyvų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą administracinių procedūrų metu.