Straipsnyje aptariami du alternatyvūs žmogiškosios būtybės buvimo būdai: dalyvavimas proto sąvokoje ir dalyvavimas pasaulio įvykyje. Teigiama, kad tradicinė Vakarų filosofija nuo Parmenido ir Platono iki R. Descarteso, I. Kanto ir G. Hegelio gali būti apibūdinama kaip dalyvavimas proto sąvokoje. Šiai tradicijai būdingas siekis pasaulio daiktus pajungti proto sąvokai ir pagal jos projektą perdaryti, keisti pasaulį. Tai nulėmė ekologinę katastrofą. Šią katastrofą galima įveikti tik pakeitus paradigmą ir perėjus prie dalyvavimo pasaulio įvykyje paradigmos. Remiamasi A. Badiou įvykio samprata, kuri priešinama Descarteso įvykio sampratai. Rodoma B. Spinozos monistinės filosofijos svarba mūsų epochai, kurią ištiko ekologinė katastrofa. Šiai filosofijai nebūdingas karas tarp daiktų ir minčių, nes ir mintys, ir daiktai yra tą patį Dievą arba Gamtą išreiškiantys atributai, kurie nekonfliktuoja vienas su kitu.

The article develops the ontology of happening, which is contrasted to the ontology of substance. It is deconstructed, leaving the playfulness of accidencies, insubordinate to the centre of substance. The tyrannical and democratic outlooks to the world are compared. The first is associated with the Western metaphysical tradition, which imposes its concepts on the reality, whereas the second imposes nothing on the reality and recognises the democracy of things. The ontology of happening sees the world without a stable ground and proposes acausal universe, whose thinking model is rooted in the playfulness of D. Hume’s billiard balls. The Great happening is revealed as the origin of the universe. It is recognised that after the deconstruction of substance is revealed, free playfulness of accidencies brings you closer to love as the nerve of God that gives and loves without retaining or holding back anything. In this respect, the non-substantial and non-traditional concept of God is stated. Life, not retaining or holding back anything, is depicted in V. Krėvė’s story The Sorcerer. Rich farmers are presented as people of substance, and the sorcerer Kasys Gugis as a substanceless person.