The aim of our work was to examine physical development, physical and functional capacity of elite Lithuanian kayakers, and to compare data of high physical active persons with not engaged in sports persons. We examined 12 elite Lithuanian kayakers experimental group (age 20-30 years), and 36 20-24 years old student’s control group of Vilnius Pedagogical University. We estimated the main indices of their physical development: height, body mass, the fat muscle mass index, leading hand force, lung volume. To evaluate physical capacity we assessed single muscle contraction capacity, anaerobic alactic muscular power (gas analyzers were used to asses VO2 max). To assess the functional capacity of the circulatory system, we measured the pulse rate at rest, in orthostasis, in response to a standard physical load (30 squatting per 45 s) and after 60 s of recovery. We determined the rate of psychomotor reaction and central nervous system liability by applying a 10-s tapping test. Kayakers body mass, leading hand force, single muscle contraction capacity, anaerobic alactic muscular power, psychomotor reaction, movement frequency indices are far from not engaged in sports persons. Analysis of data showed that high physical active kayakers have exceptional feature of organism. It is necessary to pay attention in selection process and in the process of physical training for preparing high performance athletes.

Elitinio meistriškumo sportininkų rengimas, jų organizmo adaptacijos reiškiniai plačiai analizuojami fundamentaliuose darbuose. Nemažai dėmesio skiriama fiziologinei, biocheminei sportininkų adaptacijai tyrinėti. Visuose fundamentaliuose sporto fiziologijos darbuose nagrinėjamos sudėtingos sportininkų raumenyse vykstančios metabolinės reakcijos, kurių tarpusavio santykis daugiausia priklauso nuo sportinės veiklos trukmės ir raumenų darbo intensyvumo. Kai kurių autorių duomenimis, įveikiant 1 000 m nuotolį, aerobiniam metabolizmui vyrų organizme atitenka 81,8 % pagaminamos energijos. Rengiant Lietuvos baidarininkus dar pasigendama duomenų apie aerobinio pajėgumo rodiklių kaitą, energijos gamybos reakcijų pobūdį įvairiais pasirengimo laikotarpiais, atskirais metiniais ciklais. Todėl yra aktualu ištirti baidarininkų, olimpinių prizininkų, besirengiančių startuoti 1 000 m nuotolio rungtyje, organizmo adaptacijos raidą keturmečiu olimpiniu ciklu, suprasti aerobinio metabolizmo specifinius požymius, įvertinti ugdymo priemonių ir metodų reikšmingumą. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti didelio meistriškumo baidarininkų, startuojančių 1 000 m nuotolio rungtyje, aerobinio metabolizmo kaitą keturmečiu olimpiniu ciklu ir nustatyti kintamuosius veiksnius, turinčius poveikį aerobiniam pajėgumui. Atliktas vieno atvejo veiksmo tyrimas, kurio metu tirti du baidarių dvivietės valties įgulos sportininkai R. ir A., kurie Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 1 000 m nuotolio rungtyje iškovojo 5-ąją, prizinę, vietą. Tyrimai atlikti keturmečiu olimpiniu ciklu 2012–2016 metais. Buvo tirta sportininkų atlikto fizinio krūvio apimtis ir intensyvumas bei organizmo adaptacija prie taikomų fizinių krūvių išryškinant aerobinio metabolizmo kaitą kiekvienais olimpinio ciklo metais, atskirais rengimosi etapais. Aerobinis metabolizmas ir pajėgumas buvo tiriamas dirbant specialiu baidarių ergometru „Dansprint“, atliekant tyrimą mobiliu dujų analizatoriumi „Oxygen Mobile“. Atliekamo darbo galingumui ir PD nustatyti ties laktatiniu anaerobiniu slenksčiu (LaAS) buvo taikytas testas, atliekamas specialiu baidarių ergometru „Dansprint“. Kraujotakos sistemos funkcinio pajėgumo kaitai vertinti nustatytas PD gulint, po standartinio fizinio krūvio (30 atsitūpimų per 45 s). Tyrimo rezultatai. Mūsų tyrimai parodė, kad didelio meistriškumo baidarininkų, besirengiančių startuoti 1 000 m nuotolio rungtyje, dauguma aerobinio metabolizmo rodiklių keturmečiu olimpiniu rengimosi ciklu kito mažai, tačiau O2 vartojimo ekonomiškumas smarkiai padidėjo ir tai lėmė specialaus darbo galingumo didėjimą. Rengiant baidarininkus reikšmingas yra anaerobinių glikolitinių ir alaktatinių energijos gamybos reakcijų skatinimas. Baidarininkams rengiantis pagrindinėms keturmečio olimpinio ciklo varžyboms paskutinių metų ciklas turi būti sudarytas iš vieno makrociklo, nes varžybų laikotarpio pradžioje, pasiekus didelį specialųjį pajėgumą, sudėtinga jį išlaikyti iki varžybų laikotarpio pabaigos, kada vyksta olimpinės žaidynės. Baidarininkų aerobinio pajėgumo rodikliai ir darbo galingumas ties KIR ir LaAS gerai informuoja apie baidarininkų parengtumą startuoti atsakingose varžybose. Didesniam baidarininkų aerobinio metabolizmo pažinimui tikslinga tyrinėti O2 vartojimo raumenyse eigą.

In 1000 m kayak rowing event aerobic energy production amounts from 70 to 80 percent. Due to this fact, training of kayak rowers must include significant amounts of aerobic capacity development. The aim of the research was to investigate aerobic capacity development process during the preparatory period of elite kayak rowers participating in 1000 m event. We performed the study on the content of means and methods of the non-water training load, carried out by Lithuanian champions, World Championship silver medal winners at the beginning of their preparatory period. Change of aerobic capacity was studied using gas analyzer “Oxycon Mobile 781023-052- 5.2”, the training load being performed using kayak rowing ergometer “Dansprint”. November training mezocycle included 5 microcycles: 1) introductory – 5 sessions; 2) increasing training load – 5 sessions; 3) partial recovery – 4 sessions; 4) great training load – 7 sessions; 5) recovery and supercompensation – 4 sessions. Characteristic feature of December training mezo-cycle was a microcycle, devoted to VO2 max increase applying special training load. Characteristic features of February mezocycle were the following: increased number of training sessions up to 8 within microcycles, exercises for creatine phosphate capacity development were included, and application of training load for glycolytic reactions stimulation were initiated. The fifth microcycle was devoted to recovery and supercompensation and included on-stage testings. Within the structure of kayak rowers’ each training mezocycle, characteristic was involvement of introductory and recovery supercompensation microcycles. The carried out investigation demonstrated remarkable progress of kayak rower R.N. during a three months period: VO2 max increased from 56,1 to 67,5 ml/min/kg, working capacity increased from 280 W to 320 W. The study proved effectiveness of kayak rowers’ performed training load, its adjustment to recovery and supercompensation periods in development of kayak rowers’ aerobic capacity.

Vienas iš daugelio metodų, taikomų rengiant įvairių sporto šakų sportininkus, yra intervalinis metodas. Šį sportininkų treniravimo metodą pirmieji išskyrė H. Reindelas ir H. Roskammas (1959). 1960 m. I. Astrandas ir kt. plačiai analizavo intervalinių pratybų poveikį O2 vartojimui (VO2), pulso dažniui (PD), laktato (La) koncentracijos kaupimuisi kraujyje ir kitiems fiziologiniams procesams organizme per įvairias intervalines pratybas. H. Reindellas ir kt. (1962) analizavo intervalinių pratybų fiziologinę esmę ir pagrindė jų praktinį taikymą ugdant sportininkų aerobinį pajėgumą, t. y. raumenų gebėjimą vartoti O2, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama intervalinėms pratyboms derinant trumpai trunkantį intensyvų darbą ir mažo intensyvumo darbą. Tačiau tyrimų apie didelio meistriškumo baidarininkų rengime taikomų intervalinių treniruočių sukeliamus pokyčius organizme stokojama. Ypač aktualu yra išsiaiškinti deguonies vartojimo intensyvumo kaitą dirbančiuose baidarininkų raumenyse, oksigenacijos (deguonies prisotinimo) skirtumus įvairios trukmės ir intensyvumo pratybose.

Darbo tikslas – ištirti ir palyginti didelio intensyvumo intervalinių ir kartotinių treniruočių poveikį elitinio meistriškumo baidarininkų raumenų aerobiniam metabolizmui. [...]