Dėstymas aukštojoje mokykloje negali būti nepriklausomas nuo aukštosios mokyklos politikos. Dėstymas ir jo kokybė iš dalies laikoma aukštajam mokslui neabejingų žmonių veikla. Disciplinų aukštojoje mokykloje sudėtingumas nepateisina abejingumo studentų, taip pat visuomenės, valstybės, aukštosios mokyklos administracijos bei dėstytojų poreikiams. Dėstymas – tai ne vien tik bendravimas, tai ir galimybių įgyti įgūdžius, supratimą ir gebėjimą atkakliai ir ištvermingai siekti tolimesnių tikslų sudarymas, nors kai kurie iš tų, kuriems šios galimybės teikiamos, ne visada sugeba suprasti tuos, kurie tokias galimybes teikia. Šiandieninė aukštosios mokyklos politika retai atspindi marksistines, industrines, pilietines ir antikarines praeities realijas. Šiandieninę bendrąją politiką lemia globalūs ekonominiai pokyčiai, skatinantys studentus ieškotis darbo ne arčiau namų, o labiau ekonomiškai išsivysčiusių miestų ir šalių technologiniuose bei verslo centruose. Dėstymo mikropolitika ir toliau didžia dalimi lemia tai, ar dėstytojas gaus dėstyti norimus kursus. Gera dėstymo kokybė priklauso nuo pasirinkimų, kuriuos studentams reikia daryti gyvenime, ne tik akademinės specializacijos atveju, bet ir pasirenkant tai, su kuo jie gers kavą ar kokiomis vertybėmis vadovausis, siekdami savo karjeros. Šiame straipsnyje pateiksime argumentus įrodančius, kad įvertinimas turi būti daugialypis. Tik truputis dėmesio bus skirta dėstytojo bruožams ir dėstymo stiliams, nors tai taip pat labai svarbu. Nesutelksime dėmesio ir į studentų studijų rezultatus. Akcentuosime tik dėstytojo pareigą (McConney ir kt., 1995). Reikalausime įvertintojo asmeninio nuovokumo ir įtikinėsime, kad dėstytojas turi būti laikomas akademinės bendruomenės nariu. Pabaigoje kaip savo politinę poziciją pateiksime personalo įvertinimo rezultatus, supriešindami juos su standartizuotu dėstymu aukštojoje mokykloje.

Straipsnyje nagrinėjamas tyrimų, atliktų pagal vyraujančią dėstymo aukštojoje mokykloje vertinimo paradigmą, pagrįstumas (validumas). Siekiant nustatyti tyrimų, kuriuose analizuojami studentų sudaryti dėstymo reitingai, privalumus ir trūkumus, taikoma Messick pagrįstumo sistema. Taip pat keliamos problemos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį atliekant tokius tyrimus ateityje.