Šio darbo tikslas – nustatyti, ar didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo krūviai gali pakeisti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo eiliškumą. Tyrime dalyvavo 17 didelio meistriškumo sportininkų, t. y. Lietuvos nacionalinių rinktinių nariai ir kandidatai, kultivuojantys dvikovos sporto šakas (graikų-romėnų imtynes, dziudo, boksą). Kiekvienam tiriamajam jo treneris sudarė individualią ribinio sunkumo treniruotės etapo programą: jėgos greitumui lavinti mezociklo pratybose buvo planuojami didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo fiziniai krūviai. Pirmasis tyrimas buvo atliktas prieš, o antrasis – kitą dieną po treniruotės mezociklo pratybų. Atsigavimo proceso ypatybėms vertinti buvo naudojama EKG registravimo ir analizės kompiuteriø programa „Kaunas-krūvis“ – registruojama 12 standartinių derivacijų EKG ir matuojama arterinio kraujo spaudimo kaita Rufjė fizinio krūvio mėginio ir 30 s trukmės vertikalių šuolių testo metu bei atsigavimo procese. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek po Rufjė fizinio krūvio mėginio, tiek po 30 s vertikalių šuolių testo greičiausiai atsigauna JT/RR rodiklis, po jo – ŠSD ir ilgiausiai užtrunka JT intervalo atsigavimas. Iš kraujo spaudimo rodiklių greičiau atsigauna sistolinis, lėčiau – santykinis kraujo spaudimas. Daroma išvada, kad reikšminga atsigavimo po fizinių krūvių ypatybė yra atitinkamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo nuoseklumas. Esant normaliai funkcinei būklei, pirmiausia sunormalėja santykis tarp reguliacinių ir aprūpinimo sistemų, tada atsigauna reguliacinių ir vėliausiai – aprūpinimo sistemų rodikliai. Mezociklo pratybose taikomi koncentruoti didelės apimties jėgos greitumo fiziniai krūviai neturėtų paveikti rodiklių atsigavimo eiliškumo, o atvejai, kai registruojami atsigavimo procesų eiliškumo pasikeitimai, matyt, turi būti vertinami kaip per didelių krūvių efektas.

Apie fiziologinį (vidinį) fizinį krūvį dažniausiai bandoma spręsti pagal širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) kitimus krūvio metu. Kai kurie elektrokardiogramos (EKG) rodikliai leidžia detaliau vertinti širdies darbo ypatybes, taip pat ir spręsti apie mechaninės miokardo apkrovos kaitą. Dėl to šio darbo tikslas buvo palyginti ŠSD ir širdies raumens apkrovos rodiklio JT/RR santykio kaitos ypatybes atliekant dozuoto aerobinio ir maksimalaus anaerobinio krūvio testus esant normaliai ir nuovargio būsenoms. Tyrime dalyvavo 12 vidutinio meistriškumo vidutinių nuotolių bėgikų (LKKA studentų), kuriems prieš anaerobinio krūvio pratybas ir praėjus 15 min po jų LKKA Kineziologijos laboratorijoje buvo įvertinta funkcinė būklė. Šio vertinimo metu tiriamieji atliko Rufjė fizinio krūvio (dozuoto fizinio krūvio) mėginį ir 30 s vertikalaus šuoliavimo testą, o po 5 min poilsio – dar kartą Rufjė mėginį. Kompiuterine EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas–krūvis“ nepertraukiamai registruota 12 standartinių derivacijų EKG ir vertinta EKG intervalų JT ir RR santykio JT/RR kaita. Anaerobinio krūvio pratybose pagrindiniai parametrai buvo 5 x 200 m, intensyvumas pagal vyraujantį ATF resintezės būdą – beveik maksimalus anaerobinis, poilsis tarp kartojimų – 2 min. Atliekant fizinio krūvio testus nustatytas registruojamų rodiklių padidėjimas. Per pirmąją atsigavimo minutę (greitojoje atsigavimo fazėje) abiejų rodiklių normalėjimas buvo santykinai labai greitas. Visiškai skirtingas vertintų rodiklių kitimų pobūdis buvo per kitas atsigavimo minutes: ŠSD normalėjimas, t. y. mažėjimas, vyko ir toliau, o miokardo mechaninės apkrovos trukmė beveik nesikeitė. Praėjus penkioms minutėms po vienkartinio anaerobinio krūvio atlikimo širdies reakcija į dozuoto krūvio mėginį skyrėsi reikšmingai didesniu ŠSD suaktyvėjimu, elektrokardiogramos intervalų JT/RR padidėjimu, t. y. atitinkamai ilgesne širdies mechanino darbo trukme. Pasikeitusią funkcinę būklę dėl anaerobinio krūvio pratybų geriau parodo širdies funkcinių rodiklių kaita atliekant dozuoto krūvio mėginius, o širdies raumens mechaninio darbo trukmės suaktyvėjimas yra būdingas asmens treniruotumo bruožas ir nepriklauso nuo funkcinės būsenos (nuovargio laipsnio). Greitojoje ir lėtojoje atsigavimo fazėse ŠSD ir širdies apkrovos rodiklių kaita nėra vienoda. Greitojoje atsigavimo fazėje greitai mažėja tiek ŠSD, tiek širdies apkrovos reikšmės, o lėtojoje atsigavimo fazėje širdies mechaninio darbo trukmės mažėjimas yra reikšmingai mažesnis nei ŠSD mažėjimas.