Šio darbo tikslas – nustatyti, ar didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo krūviai gali pakeisti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo eiliškumą. Tyrime dalyvavo 17 didelio meistriškumo sportininkų, t. y. Lietuvos nacionalinių rinktinių nariai ir kandidatai, kultivuojantys dvikovos sporto šakas (graikų-romėnų imtynes, dziudo, boksą). Kiekvienam tiriamajam jo treneris sudarė individualią ribinio sunkumo treniruotės etapo programą: jėgos greitumui lavinti mezociklo pratybose buvo planuojami didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo fiziniai krūviai. Pirmasis tyrimas buvo atliktas prieš, o antrasis – kitą dieną po treniruotės mezociklo pratybų. Atsigavimo proceso ypatybėms vertinti buvo naudojama EKG registravimo ir analizės kompiuteriø programa „Kaunas-krūvis“ – registruojama 12 standartinių derivacijų EKG ir matuojama arterinio kraujo spaudimo kaita Rufjė fizinio krūvio mėginio ir 30 s trukmės vertikalių šuolių testo metu bei atsigavimo procese. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek po Rufjė fizinio krūvio mėginio, tiek po 30 s vertikalių šuolių testo greičiausiai atsigauna JT/RR rodiklis, po jo – ŠSD ir ilgiausiai užtrunka JT intervalo atsigavimas. Iš kraujo spaudimo rodiklių greičiau atsigauna sistolinis, lėčiau – santykinis kraujo spaudimas. Daroma išvada, kad reikšminga atsigavimo po fizinių krūvių ypatybė yra atitinkamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo nuoseklumas. Esant normaliai funkcinei būklei, pirmiausia sunormalėja santykis tarp reguliacinių ir aprūpinimo sistemų, tada atsigauna reguliacinių ir vėliausiai – aprūpinimo sistemų rodikliai. Mezociklo pratybose taikomi koncentruoti didelės apimties jėgos greitumo fiziniai krūviai neturėtų paveikti rodiklių atsigavimo eiliškumo, o atvejai, kai registruojami atsigavimo procesų eiliškumo pasikeitimai, matyt, turi būti vertinami kaip per didelių krūvių efektas.

Tirta kartotinių anaerobinių alaktatinių ir kartotinių anaerobinių laktatinių krūvių įtaka. Tiriamieji atliko po aštuonis kartotinius krūvius veloergometru. Atsigavimo vyksmo ypatybėms vertinti buvo naudojama kompiuterinė EKG registravimo ir analizės programa „Kaunas-krūvis“. Vertinta šių ŠKS funkcinių rodiklių: ŠSD; elektrokardiogramos JT intervalo; JT ir RR intervalų santykio (JT/RR), atsigavimo pusperiodžių (½T, t. y. matuojamas laikas, per kurį rodiklis atsigauna iki pusės įvykusio pokyčio) trukmė ir jų tarpusavio eiliškumas. Registruotų rodiklių atsigavimo, įvykusio per pirmąją ir per antrąją minutes, laipsnio palyginimas parodė kad tikslesnis įvykusių pasikeitimų įvertinimas gaunamas vertinant pokyčius, įvykusius per pirmąją atsigavimo minutę. Per antrąją atsigavimo minutę dalis pokyčių jau yra neužfiksuojami. Taip buvo nustatyta tiriant po septintojo ir po aštuntojo laktatinio pobūdžio krūvių. Apibendrinant galima daryti išvadą kad atsigavimo po fizinių krūvių eigai įvertinti geriau tinka metodika, kai vertinama EKG rodiklių atsigavimo seka ir skaičiuojamas krūvio metu įvykusio pokyčio atsigavimo dydis procentais. Atliekant kartotinius anaerobinius alaktatinius krūvius ŠKS funkcinių rodiklių atsigavimo ypatybės lieka nepakitusios, o atliekant kartotinius anaerobinius laktatinius krūvius dël stiprėjančio nuovargio EKG rodiklių atsigavimo seka pradeda kisti.