Teminiai žemėlapiai kuriami naudojant nustatytas specialias braižymo taisykles bei rekomendacijas jų sutartiniams ženklams, grafinei ir informacinei apkrovai ir t. t. Deja, mokykliniai žemėlapiai Lietuvoje yra kuriami be aiškių, jų turinį apibrėžiančių, standartų. Iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų, susijusių su mokyklinių žemėlapių suvokimu, optimalios grafinės ir informacinės apkrovos nustatymu žemėlapiuose skirtingoms mokinių amžiaus grupėms. Taigi yra būtina sukurti taisykles ar bent aiškias rekomendacijas, kaip braižyti geografinius žemėlapius, atsižvelgiant į mokinių suvokimo galimybes, kurios priklauso nuo jų amžiaus. Šio straipsnio tikslas yra parodyti žemėlapių kūrėjams įvairaus amžiaus mokinių grafinės ir informacinės apkrovos suvokimo galimybes. Straipsnio uždaviniai: • nustatyti optimalios grafinės ir informacinės apkrovos reikšmes skirtingų klasių mokyklinių žemėlapių turiniui; • išanalizuoti ir apskaičiuoti grafinės ir infor macinės apkrovos reikšmes mokyklinių atlasų žemė lapiuose, dažniausiai naudojamuose pamokose. Atliktas dviejų dalių tyrimas, kuriame dalyvavo 294 įvairių klasių mokiniai. Darbas atliktas vadovaujantis sukurta metodika, kuri leidžia vertinti žemėlapius pagal nustatytus laiko intervalus. Dirbdami su “Akis — 2M” mokykline GIS pro grama, mokiniai analizavo žemėlapius ir kaitaliodami grafinius sluoksnius bandė sukurti etaloninius žemėlapius su optimalia grafine ir informacine apkrova. Antroje tyrimo dalyje etaloniniams žemėlapiams buvo apskaičiuota grafinė informacinė apkrova pagal sukurtą formulę: L = L.+ L+ L+ L m 1 a p n. Analizuojant elektroninius žemėlapius buvo nustatytos trys grafinės ir informacinės apkrovos kategorijas: 1) žema grafinė ir informacinė apkrova; 2) optimali grafinė ir informacinė apkrova; 3) grafinė ir informacinė perkrova. Skaičiavimai parodė, kad optimali grafinės ir informacinės apkrovos reikšmė VI klasei yra 8. Optimali grafinės ir informacinės apkrovos reikšmė VII-VIII klasėms yra 12, o IX—X klasėms yra 22. Grafinė ir informacinė apkrova buvo apskaičiuota dažniausiai naudojamų mokyklinių atlasų žemėlapiams. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti tokias išvadas: 1. GIS taikymas leidžia pasiekti geresnių mokymo rezultatų, skatina erdvinį mąstymą. 2. Galimybė keisti grafinius sluoksnius elektroniniuose žemėlapiuose, iš dalies išsprendžia žemėlapių su grafinės informacijos perkrovos problemą. 3. Visuose analizuotuose mokykliniuose atlasuose buvo rasta žemėlapių su netinkama grafine informacine apkrova. 4. Rezultatai parodė, kad labiausiai grafinę informacinę apkrovą lemia pateikti žemėlapyje įvairūs užrašai. 5. Mokiniai geriau informaciją suvokia gamtiniuose žemėlapiuose su aukštesne grafine ir informacine apkrova nei politiniuose ar ekonominiuose, turinčiuose tokią pat apkrovą, žemėlapiuose. Straipsnio autorius tikisi, kad apskaičiuotos grafinės ir informacinės apkrovos reikšmės, atsižvelgiant į skirtingų amžiaus grupių mokinių žemėlapio turinio suvokimo galimybes, padės kartografams sukurti geresnius mokomuosius žemėlapius.

Šiame straipsnyje autoriai pristato Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jo teikiamas paslaugas ir galimybes naudoti švietimo srityje. Lietuvos erdvinės informacijos portalas sukurtas 2008 m. pagal projektą „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros išvystymas“, kurį finansavo Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga. Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“. Straipsnyje pateikiama informacijos apie LEI portalo turinį, kur galima rasti metodinę ir mokomąją medžiagą, žemėlapius, erdvinius duomenų rinkinius, dokumentus, pagalbos tekstus, geografinės informacijos sąvokų žinyną, todėl dėstytojai, studentai, mokytojai ir mokiniai gali naudoti realius duomenis ir kurti žemėlapius arba tinkamai atlikti užduotis naudodami geoportal.lt teikiamus įrankius.

Šiandieną edukacijoje, kaip ir kitose srityse, sparčiai kuriamos ir naudojamos skaitmeninės priemonės. Straipsnyje aprašomi rezultatai, gauti Lietuvoje vykdant vieną iš Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų, kurio metu kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys. Pateikiama trumpa informacija, kokie skaitmeniniai mokymosi objektai yra kuriami ir kaip jie gali motyvuoti mokinius siekti geresnių rezultatų. Aprašomas sukurtas iki šiol Lietuvoje analogų neturintis skaitmeninis kartografinis įrankis, kurį naudodami mokiniai patys gali kurti žemėlapius ir juose atlikti užduotis.

Edukacijoje, kaip ir kitose srityse, plačiai plinta vizualizacija. Naujai žiūrima į tradicinius ugdymo proceso dalyvius ir priemones. Tyrimais įrodyta, kad kartografinės informacijos suvokimas labai glaudžiai susijęs su mokinių erdvinio mąstymo išsivystymu ir intelekto lygiu. Straipsnio autorius, pasitelkęs į pagalbą skirtingų klasių moksleivius, atliko tyrimą, kuris leido įvertinti jų gebėjimą skaityti žemėlapius ir orientuotis vietovėje. Atliktas tyrimas padėjo nustatyti, į kokius kartografinius žemėlapio elementus pirmiausiai atkreipia dėmesį skirtingų amžiaus grupių vaikai, bandydami nustatyti vietovėje matomo objekto vietą žemėlapyje. Pagal skirtingų klasių moksleivių gebėjimą erdviškai mąstyti išsiaiškintas būtinų kartografinių elementų poreikis žemėlapyje, atsižvelgiant į moksleivių amžių.