The problems to determine correct graphic information loads of training maps for geography teaching

Teminiai žemėlapiai kuriami naudojant nustatytas specialias braižymo taisykles bei rekomendacijas jų sutartiniams ženklams, grafinei ir informacinei apkrovai ir t. t. Deja, mokykliniai žemėlapiai Lietuvoje yra kuriami be aiškių, jų turinį apibrėžiančių, standartų. Iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų, susijusių su mokyklinių žemėlapių suvokimu, optimalios grafinės ir informacinės apkrovos nustatymu žemėlapiuose skirtingoms mokinių amžiaus grupėms. Taigi yra būtina sukurti taisykles ar bent aiškias rekomendacijas, kaip braižyti geografinius žemėlapius, atsižvelgiant į mokinių suvokimo galimybes, kurios priklauso nuo jų amžiaus. Šio straipsnio tikslas yra parodyti žemėlapių kūrėjams įvairaus amžiaus mokinių grafinės ir informacinės apkrovos suvokimo galimybes. Straipsnio uždaviniai: • nustatyti optimalios grafinės ir informacinės apkrovos reikšmes skirtingų klasių mokyklinių žemėlapių turiniui; • išanalizuoti ir apskaičiuoti grafinės ir infor macinės apkrovos reikšmes mokyklinių atlasų žemė lapiuose, dažniausiai naudojamuose pamokose. Atliktas dviejų dalių tyrimas, kuriame dalyvavo 294 įvairių klasių mokiniai. Darbas atliktas vadovaujantis sukurta metodika, kuri leidžia vertinti žemėlapius pagal nustatytus laiko intervalus. Dirbdami su “Akis — 2M” mokykline GIS pro grama, mokiniai analizavo žemėlapius ir kaitaliodami grafinius sluoksnius bandė sukurti etaloninius žemėlapius su optimalia grafine ir informacine apkrova. Antroje tyrimo dalyje etaloniniams žemėlapiams buvo apskaičiuota grafinė informacinė apkrova pagal sukurtą formulę: L = L.+ L+ L+ L m 1 a p n. Analizuojant elektroninius žemėlapius buvo nustatytos trys grafinės ir informacinės apkrovos kategorijas: 1) žema grafinė ir informacinė apkrova; 2) optimali grafinė ir informacinė apkrova; 3) grafinė ir informacinė perkrova. Skaičiavimai parodė, kad optimali grafinės ir informacinės apkrovos reikšmė VI klasei yra 8. Optimali grafinės ir informacinės apkrovos reikšmė VII-VIII klasėms yra 12, o IX—X klasėms yra 22. Grafinė ir informacinė apkrova buvo apskaičiuota dažniausiai naudojamų mokyklinių atlasų žemėlapiams. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti tokias išvadas: 1. GIS taikymas leidžia pasiekti geresnių mokymo rezultatų, skatina erdvinį mąstymą. 2. Galimybė keisti grafinius sluoksnius elektroniniuose žemėlapiuose, iš dalies išsprendžia žemėlapių su grafinės informacijos perkrovos problemą. 3. Visuose analizuotuose mokykliniuose atlasuose buvo rasta žemėlapių su netinkama grafine informacine apkrova. 4. Rezultatai parodė, kad labiausiai grafinę informacinę apkrovą lemia pateikti žemėlapyje įvairūs užrašai. 5. Mokiniai geriau informaciją suvokia gamtiniuose žemėlapiuose su aukštesne grafine ir informacine apkrova nei politiniuose ar ekonominiuose, turinčiuose tokią pat apkrovą, žemėlapiuose. Straipsnio autorius tikisi, kad apskaičiuotos grafinės ir informacinės apkrovos reikšmės, atsižvelgiant į skirtingų amžiaus grupių mokinių žemėlapio turinio suvokimo galimybes, padės kartografams sukurti geresnius mokomuosius žemėlapius.

The matic maps are created considering to special standards and recommendations for cartographic signs, graphic information loads and et cetera [10]. However, training maps in Lithuania are still produced without any clear standards or recommendations for the content. There are not enough researchers done on pupils’ perception of training maps such as an optimal quantity of graphic information in the maps for pupils for different grades. So, it is necessary to create the recommendations how to draw the geographic maps according to pupils’ perception in any grade.