Lietuva skuba demokratijos keliu, trokšdama susilyginti su Europos Sąjungos valstybėmis. Jai tenka koreguoti ir derinti savo įstatymus su demokratijos patirtį turinčių valstybių įstatymais. Vienas iš tokių įstatymų – mirties bausmės panaikinimas nusikaltėliams. Prezidentas jau paskelbė šio įstatymo galiojimo sustabdymo moratoriumą. Vyksta diskusijos ir dėl negimusios gyvybės sunaikinimo (aborto) įstatymo teisėtumo. Bažnyčia teigia, kad „ji yra pašaukta tam, kad kaskart su didesniu įsitikinimu visiems iš naujo nurodytų savo valią visomis priemonėmis saugoti žmogaus gyvybę ir ginti ją nuo kiekvieno pasikėsinimo, nesvarbu, kokia yra tos gyvybės būklė ir jos vystymosi stadijos“. Dievas žmogui pavedė rūpintis šiuo pasauliu. „Vis dėlto žmogaus viešpatystė yra ne absoliuti, bet tarnaujamoji <...> žmogus turi viešpatauti išmintingai ir su meile, dalyvaudamas beribėje Dievo meilėje ir išmintyje“. Pasinaudodamas duotais gebėjimais ir protu, šią užduotį žmogus vykdo, bet dėl savo ribotumo dažnai sutrinka ir pasiklysta. Būti šio pasaulio valdovu, jaučiant savo ribotumą ir dvilypumą, nėra lengva. Tai suprato ir apaštalas Paulius, pripažindamas: „aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu <...> aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne“ (Rom 7, 15). Jei tai sunku tautų apaštalui, galima įsivaizduoti netikinčio žmogaus situaciją. Demokratinėje visuomenėje turime išmokti įsiklausyti į kiekvieno mintį, juo labiau Bažnyčios, kuri tiki, kad už visus miręs ir prisikėlęs Jėzus Kristus teikia žmogui šviesos ir jėgų, kad jis galėtų atlikti savo aukštą pašaukimą. Dievo žodžio, t. y. Šventojo Rašto, studijos padeda geriau pažinti Kūrėją, juo labiau Dievo kūrinio – žmogaus paskirtį. Šventasis Raštas – tai žmogaus ir žmonijos istorija. Tai žmogaus sukūrimo, klajonių, nupuolimo, mirties atėjimo į žemę ir išvadavimo istorija. Mirtis įėjo į pasaulį dėl pavydo ir pirmųjų tėvų nuodėmės. Mirtis įėjo per smurtą, Kainui nužudžius savo brolį Abelį. Mirtis – žmogaus nuodėmingumo padarinys. „Mirties Dievas nepadarė, ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – tam, kad būtų, jis sukūrė visą“ (Išm 1, 13–14). Šią Šventojo Rašto mintį patvirtina ir Katalikų Bažnyčios katekizmas: „žmogaus gyvybė yra šventa, nes nuo pat savo pradžios priklauso nuo kuriamosios Dievo galios ir visą laiką išlieka ypatingai glaudžiai susijusi su Kūrėju <...> niekas ir jokiomis aplinkybėmis negali savintis teisės tiesiogiai nužudyti nekaltą žmogų“. Žmogus yra ne absoliutus gyvybės savininkas, tik Dievo planų įgyvendinimo tarnas, patikėtų lobių saugotojas, turėsiantis atsiskaityti už tarnystę. Tyrimo tikslas – pristatyti Bažnyčios nuostatą, kokiomis priemonėmis reikia tarnauti žmogaus gyvybei. Uždaviniai : pirma, atskleisti Šventojo Rašto ištarmes apie žmogaus gyvybės saugojimo svarbą; antra, pristatyti, ką šia tema teigia Katalikų Bažnyčios katekizmas; trečia, peržvelgti kai kuriuos Bažnyčios dokumentus, konkrečiai aptariančius gyvybės temą. Tyrimo metodai: analizės ir sintezės. Ši aktualija gvildenama Šventajame Rašte, Katalikų Bažnyčios katekizme bei Bažnyčios dokumentuose.

Straipsnyje pateikiamas Jono Pauliaus II mokymas apie Kristaus ir Bažnyčios santykį su kiekvienu Dievo tautos nariu. Analizuojama, kas priskirtina „Dievo tautos nario“ kategorijai. Stengiamasi atskleisti Kristaus ir Bažnyčios santykių su kiekvienu Dievo tautos nariu pagrindą – Dievo gailestingumą.

Straipsnyje atskleidžiama Jono Pauliaus II ir Vatikano II Susirinkimo suformuota Bažnyčios savisąmonė, išryškinama Bažnyčios misija šių dienų pasaulyje. Parodomas naujas dialoginis Bažnyčios charakteris bei jos rūpestis kiekvienu žmogumi ir to žmogaus problemomis. Taigi straipsnyje analizuojamas Jono Pauliaus II mokymas ir kiti svarbūs Bažnyčiosmdokumentai. Tyrimo objektas: Jono Pauliaus II mokymas apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Tyrimo tikslas: atskleisti Jono Pauliaus II mokymą Bažnyčios švietimo kontekste. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Pateikti Bažnyčią kaip Dievo tautos tikrovę. 2. Nurodyti Bažnyčios ir popiežiaus pastangas kovoje už taiką. 3. Išryškinti ekumenizmo bruožus Bažnyčios gyvenime. 4. Parodyti Bažnyčią kaip socialinio teisingumo puoselėtoją Dievo tautoje. Tyrimo metodologija: Bažnyčios dokumentų analizė ir sintezė.