Aukštajai mokyklai iškyla nelengvas uždavinys - parengti aukštos kvalifikacijos, kūrybiškai mąstantį, išprususį, kompetentingą, mokantį užsienio kalbas ir atsakingą specialistą, keisti anksčiau buvusią vienkopę ideologizuotą studijų sistemą ir remtis Vakarų pasaulio mokslo, studijų ir veiklos standartais. Todėl labai svarbu naudotis galimybėmis studijuoti užsienyje. Lietuvos aukštosios mokyklos pradėjo plėsti ryšius su Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, sudarydamos bendradarbiavimo sutartis. Tačiau stažuotis užsienyje sunku dėl lėšų stokos ar nepakankamo užsienio kalbos mokėjimo

Straipsnyje siekiama atskleisti, koks yra užsienio kalbos vaidmuo rengiant sporto pedagogus, formuojant profesinį-pedagoginį jų kryptingumą, analizuojama profesinio-pedagoginio kryptingumo samprata. Buvo remtasi įvairių spausdintų šaltinių analize, pedagoginio darbo patirtimi bei moksliniais šios srities tyrimais. Pokalbiuose ir anketinėje apklausoje dalyvavo 130 respondentų, iš jų 50 sporto pedagogų (kūno kultūros mokytojų ir trenerių) ir 80 Lietuvos kūno kultūros akademijos Pedagoginio fakulteto kūno kultūros specialybės IV kurso studentų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad būtina akcentuoti užsienio kalbos reikšmę ir svarbą sportinėje veikloje ir apskritai gyvenime, skatinti studentus sistemingai ir savarankiškai dirbti. Užsienio kalbų dėstytojas turėtų stengtis pateikti studentams ir naujausios sportinės bei pedagoginės literatūros užsienio kalba, jam tikslinga susipažinti su aukštosios mokyklos specialybių dalykų programomis ir turiniu, vadovėliais, glaudžiai ir kūrybiškai bendradarbiauti su kitų dalykų dėstytojais. Formuojant studentų profesinį-pedagoginį kryptingumą, svarbus teigiamas jų požiūris į pedagogo profesiją. Profesinio-pedagoginio kryptingumo formavimas priklauso nuo aukštosios mokyklos sudaromų sąlygų ir galimybių, pvz., nuo užsienio kalbos dėstymo intensyvumo, studentų skirstymo į lygius pagal jų užsienio kalbos žinias, kalbinės dėstytojų specializacijos, mokymo programų ir priemonių, stažuočių užsienyje, taip pat nuo būsimojo pedagogo asmenybės, pvz., studento kalbos įgūdžių, charakterio, veiklos, mokymosi motyvacijos, tikslų, nuostatų, interesų, polinkių ir pan.

Pedagoginis bendravimas aukštojoje mokykloje yra viena iš svarbiausių, taip pat ir sudėtingiausių pedagoginio vyksmo dalių, turintis bene didžiausią įtaką studento, busimojo pedagogo, asmenybės, jos vertybinių orientacijų, dorovinių nuostatų formavimuisi. Studento požiūris Į dėstytoją dažnai lemia ir studento požiūrį į dėstomąjį dalyką, į šio dalyko prasmę

Parenkant užsienio kalbos mokomosios medžiagos turinį aukštojoje sporto mokykloje, būtina jį glaudžiai sieti su kitais studijų dalykais, atsižvelgti ne tik į besimokančiojo kalbinę kompetenciją, bet ir į amžiaus ypatumus, jo interesus bei norus, supažindinti su priemonėmis ir metodais, kuriais bus siekiama studijų tikslų.