Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines nuostatas. Straipsnyje nagrinėjami mokinių sveikatos ugdymo aspektai, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atvejų susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių fizinis ugdymas neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, todėl straipsnyje nagrinėjamas mokinių fizinis aktyvumas, sveikata, bandoma atskleisti fizinio pasyvumo priežastis bei veiksnius, lemiančius protinio darbingumo kokybę.

Straipsnyje analizuojamas būsimų mokytojų fizinis aktyvumas, jų požiūris į fizinio ak tyvumo reikšmę sveikatai ir jų pačių fizinis aktyvumas. Tyrimu nustatyta, kad studentų požiūris į fizinį aktyvumą iš esmės yra teigiamas. Tiriamieji gerai suvokia fizinio aktyvumo svarbą sveikatai išsaugoti ir stiprinti, tačiau realiai gyvenime šiuo požiūriu nesivadovauja. Tiriant studentų sveikatos būklės įsi- vertinimo ir fizinio aktyvumo sąsajas nustatyta, kad fiziškai aktyvesni studentai savo sveikatos būklę vertino geriau. Akcentuojama, kad, daugumos studentų požiūriu, sveikata yra svarbiausia vertybė, tačiau jų gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad tarp deklaruojamo teigiamo požiūrio į būtinumą rūpintis savo sveikata ir rizikos veiksnių paplitimo yra didelis skirtumas. Studijų laikotarpiu pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas, didėjantis sergamumas ir nuovargis, emocinės ir fizinės problemos. Rekomenduojama ieškoti būdų sudaryti kuo palankesnes sąlygas busimųjų mokytojų laisvalaikio fizinio judrumo veiklai; taikyti įvairias nuolaidas už mokamas paslaugas, didinti fizinių aktyvumo formų įvairovę ir prieinamumą, nes baigę studijas ir dirbdami su vaikais, mokytojai savo pavyzdžiu gali prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir palaikymo kompetencijų ugdymo(si).

With the rising anxiety levels among young adults, mainly caused by their daily use of social media), it is hypothesized that one of the major reasons why young adults are becoming more physically passive is determined by implicit media influence on shaping their perceptions of health and healthy lifestyle. This study aims to clarify how media created reality in the context of health and healthy lifestyle can be affecting Lithuanian young adults and their perceptions of health. To achieve the above, two procedural steps were followed. First, 30 articles from the Lithuanian media sources such as Delfi, Lrytas and 15min. were collected and analysed in the theoretical framework of cognitive linguistics and Critical Metaphor Analysis by procedurally applying Metaphor Identification Procedure. The media texts were analysed by using the bottom-up approach to deconstructing systematic metaphor and its ideological functions. Second, 44 young adults (aged 18–20) participated in the online health survey, where they provided answers to both closed and open questions. The findings have shown that the prevalent media scenario correlates with young adults’ responses, whose underlying narrative is driven by such frames as health is a (luxurious) commodity, people are passive observers and recipients of services provided by health experts etc. Thus, it can be argued that media consumerist approach to health negatively affects young adults’ perceptions and resonates with an idea of health as an obtained commodity, which deprives young adults of conscious attempts to become healthier and make their own conscious decisions about a healthy lifestyle.