Lithuanian media and young adults’ health perceptions: socio-linguistic approach
| Author |
|---|
Arcimavičienė, Liudmila |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2019 | 2 | 56 | 64 |
With the rising anxiety levels among young adults, mainly caused by their daily use of social media), it is hypothesized that one of the major reasons why young adults are becoming more physically passive is determined by implicit media influence on shaping their perceptions of health and healthy lifestyle. This study aims to clarify how media created reality in the context of health and healthy lifestyle can be affecting Lithuanian young adults and their perceptions of health. To achieve the above, two procedural steps were followed. First, 30 articles from the Lithuanian media sources such as Delfi, Lrytas and 15min. were collected and analysed in the theoretical framework of cognitive linguistics and Critical Metaphor Analysis by procedurally applying Metaphor Identification Procedure. The media texts were analysed by using the bottom-up approach to deconstructing systematic metaphor and its ideological functions. Second, 44 young adults (aged 18–20) participated in the online health survey, where they provided answers to both closed and open questions. The findings have shown that the prevalent media scenario correlates with young adults’ responses, whose underlying narrative is driven by such frames as health is a (luxurious) commodity, people are passive observers and recipients of services provided by health experts etc. Thus, it can be argued that media consumerist approach to health negatively affects young adults’ perceptions and resonates with an idea of health as an obtained commodity, which deprives young adults of conscious attempts to become healthier and make their own conscious decisions about a healthy lifestyle.
Šiuolaikinė jaunimo karta yra stipriai veikiama virtualiųjų medijų, ypač informacijos, platinamos socialiniuose tinkluose. Nemažai tyrėjų iškelia socialinių tinklų ir medijų priklausomybę kaip vieną pagrindinių reiškinių, formuojančių jaunų žmonių požiūrį į gyvenseną ir sveikatingumą. Šio straipsnio tikslas – pristatyti tarpdisciplininio tyrimo rezultatus, kuriuose bus išskirtos sveikatingumo tendencijos, vyraujančios medijų diskurse, bei mokyklinio amžiaus jaunimo požiūris į sveikatingumą ir sveiką gyvenseną. Šį tyrimą sudarė keli medžiagos rinkimo ir analizės etapai. Pirminiame etape buvo surinkta 30 medijų tekstų sveikatos ir sveikatingumo tema iš skaitomiausių žiniasklaidos portalų Lietuvoje (Delfi, Lrytas, 15 min.). Surinkta medžiaga buvo analizuojama taikant kognityvinės ir kritinės diskurso analizės metodologiją, kurios metu buvo atrenkami lingvistiniai (metaforiniai) pasakymai, leidžiantys nustatyti vyraujančius konceptus ir vertinimo modelį (MIP, 2007). Tyrimo metu nustatytos tokios konceptų sandaros: sveikata kaip ekspertų kuruojama sritis, žmogus kaip sveikatos paslaugų gavėjas, kūnas kaip objektas ir pan. Antrame tyrimo etape buvo atlikta 44 (IV gimnazijos klasių) mokinių apklausa, kurios rezultatai rodo koreliacijos su medijų tekstų analize rodiklius. Rezultatai aiškiai demonstruoja skirsnį tarp dviejų sąvokų: sveikata ir asmeninė atsakomybė. Medijos šaltiniai prisideda prie vartotojiško požiūrio į sveikatą pateikimo, kuris leidžia manyti, jog rūpinimasis sveikata yra savaiminis reiškinys, nereikalaujantis asmeninių pastangų. Tokie tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad medijų informavimas apie sveikatą ir sveikatingumą turi neigiamos įtakos jauno žmogaus suvokimui apie tai, kas yra sveikata ir kokiais būdais reikia ja rūpintis.