Kaita - vienas iš esminių postmodernios visuomenės bruožų. Tai sisteminės reformos, kurioms būdingas nuolatinis, nesibaigiantis tobulinimas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, svarbu realizuoti sisteminį požiūrį, t. y. aprėpti visus švietimo sistemos elementus, įgyvendinti tikslus, atnaujinti ugdymo turinį ir formas. Kaita - tai aukštesnio lygmens mokyklos kūrimas. Suprantama, tokioms permainoms būdinga savita raiška. Profesinė mokykla kaip ugdymo įstaiga privalo užtikrinti mokymosi irdarbo vietos funkcionavimo dermę. Tik ta mokykla yra išoriškai adaptuota švietimo reformos dalyvė, kurioje aiškiai išreikšti besimokančios organizacijos požymiai. Vadinasi, fiksuojant besimokančios organizacijos požymius bei veiklos intensyvumą, galima ištirti mokyklos dalyvavimą švietimo reformoje.

Netradicinio ugdymo modelis skatina kurti(s) bendruomeniškumą ir sudaro sąlygas tobulėti asmeniniams ir bendruomeniniams įgūdžiams. Besimokanti ir atvira bendruomenė skatina tobulinti(s) bendravimo įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi ir įgyvendina įvarius socializacijos etapus. Centre vykdoma netradicinio ugdymo sistema leidžia mokiniui sieti mokymo(si) medžiagą su jo gyvenimu ir patirtimi; ypač plėtojama ugdymo turinio integracija, tiriamieji, kūrybiniai, projektiniai darbai ir kiti netradicinio mokymo metodai.

Straipsnyje aptariama modulinio profesinio mokymo programos konstravimo logika. Nusakomi mokymo programos įgyvendinimo proceso modernizavimo aspektai. Aptariama modulinio profesinio mokymo programos sandara. Atvejo analizė atskleidžia modulinio profesinio mokymo programos įgyvendinimo aspektus tarp modulinės mokymo programos vadovo, modulio vadovų ir mokytojų.

Straipsnyje apžvelgiama sisteminačios strategijos ir veiklinančios vadybos prielaidos profesinio mokymo srityje, tikslinant sistemiškumo parametrus ir tikrinant vadybiškumo kriterijus teorijos taikymo praktikoje ir praktikos teorizavimo kontekste. Analizuojama VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centro profesinio ugdymo organizavimo patirtis sukaupta per dešimt metų, derinant mokslinę ir praktinę veiklą.

Esminis klausimas, į kurį turi atsakyti kiekviena ugdymo įstaiga, siekianti taikyti reflektyvų ugdymą: kokios pasirinkto reflektyvaus ugdymo(si) modelio integracijos į ugdymo turinį galimybės? Straipsnyje pristatomas Šv. Ignaco pedagogine paradigma (toliau – IPP) grįsto reflektyvaus ugdymo(si) modelio diegimas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (toliau – KMPMC). Pirmuose trijuose skyriuose pateikiamas teorinis refleksijos taikymo profesiniame ugdyme(si) pagrindimas, pristatant pagrindinius jėzuitiško ugdymo bruožus bei išryškinant ignaciškos paradigmos reikšmingumą mokinių reflektyviam ugdymui(si). Paskutiniame skyriuje išsamiai pristatoma, kaip IPP grįstas reflektyvaus ugdymo(si) modelis praktiškai taikomas ugdymo(si) procese KMPMC.