Laiko problema- viena iš mokslinių problemų, kuri pradėta anksčiausiai tyrinėti. Laiko suvokimo pagrindai gaunami ikimokyklinėse įstaigose, kur mažyliams nelengva įsisavinti į laiko sąvokas. Pradinėse mokyklose vaikų laiko suvokimas ugdomas per visų dalykų pamokas. Juk nuo tinkamo sensorinių etalonų įsisavinimo, erdvės ir laiko teisingo suvokimo, priklauso adekvačiai sėkmingas vaikų aplinkinio pasaulio pažinimas. Šio tyrimo tikslas- nustatyti, ar pradinių klasių vadovėliuose, skirtuose normaliai besivystantiems bei specialiųjų poreikių vaikams, yra pakankamai mokomosios medžiagos ugdyti mokinių laiko suvokimui. Pagrindinis tyrimo uždavinys- išanalizuoti laiko suvokimo aspektu bendrojo lavinimo, specialiųjų bei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklų pradinių klasių vadovėlius. Tyrime analizuojami matematikos, gimtosios kalbos, „Aš ir pasaulis“ kurso programų vadovėliai

Laiko fenomenu per žmonijos istorijos raidą domėtasi labai seniai. Laiko problemas daugiausia tyrė praeities filosofai, vėliau — matematikai, fizikai, astronomai, psichologai, pedagogai. Žmogus susijęs su istorija, socialinių įvykių tėkme laike, t.y. su objektyviu, istoriniu laiku, su tuo, kas vadinama žmonijos raida, o konkreti asmenybė siejasi su subjektyvumu, savo egzistavimo išgyvenimais, t.y. su subjektyviu laiku (Ivanovą, Puchlikovas, 1991). Laiko, kaip ii erdvės, suvokimas sudaro vaiko pažintinės veiklos pagrindą. Laiko suvokimo pradmenys ir pagrindai gaunami šeimoje, ikimokyklinėse įstaigose. Pradinėje mokykloje vaikų laiko suvokimas ugdomas per visų dalykų pamokas. Šio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti pradinių klasių mokinių žinių apie laiką ir laiko suvokimo lygį.