Ironija traktuojama kaip ypatinga netiesioginės komunikacijos strategija, kuri nukreipta stimuliuoti adresato intelektinę veiklą ir kritinį mąstymą. Straipsnio tikslas – paaiškinti padidėjusį dėmesį žodinei ironijai šiuolaikinėje rusų kalboje. Remiantis ironiškų intencijų realizacijos analize įvairiuose diskursuose rusų kalba, straipsnyje aprašomas ironijos statusas šiuolaikinėje rusų kalboje ir jos esminės funkcijos. Ironijos vartojimas ir jos interpretavimas siejamas su kalbančiojo komunikacinės kompetencijos susiformavimo lygiu ir jo intelektualiniu potencialu.

The article is devoted to the analysis of the purposes and methods of use of intertextual language game in manipulative communication. Manipulative communication in this research is understood as addressed communication of any type in which one of the communicants consciously aims to make purposeful impact on other participants of communication for change of their way of thinking, judgments and/or behavior without understanding by these participants of the true purposes of communicative impact. A language game owing to the nature is extremely convenient for implementation of these tasks as it has own potential of unapparent impact on consciousness of native speakers. An intertextual language game possesses the highest coefficient of interpretative complexity that even more distracts the recipient of impact from the true purposes of the communicant manipulator. With respect thereto the use of an intertextual language game in manipulative communication allows the speaker to achieve a maximum level of efficiency. This fact accounts for active use of an intertextual language game in manipulative communication.