Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali jaunimo verslumo ugdymo problema. Lietuvos ir Europos švietimo dokumentų analizės bei užsienio šalių patyrimo pagrindu formuluojami verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai atsižvelgiant į Lietuvos edukacinį kontekstą. Pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo duomenys apie mokytojų požiūrį į verslumo ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Duomenų analizės pagrindu formuluojamos išvados apie tai, jog mokytojai iš esmės suprasdami verslumo esmę ir jo ugdymo svarbą, patys nėra tam darbui tinkamai pasirengę. Todėl išreiškia tobulinimosi poreikį. Be to, respondentai, pritardami, jog projektai ypač skatina jaunimo verslumą, patys nėra linkę dalyvauti projektinėje veikloje.

Straipsnyje apibendrinami svarbiausi ugdymo turinio kaitos etapai ir per švietimo reformos dvidešimtmetį atlikti darbai. Aptariami svarbiausi strateginiai švietimo dokumentai, kuriais remiantis buvo kuriamos ir atnaujinamos Bendrosios programos. Patvirtinta Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo atnaujinimo ir diegimo strategija (2007) įtvirtina šiuolaikinę plačią ugdymo turinio sampratą. Šiuolaikinėse ugdymo programose keliami tikslai ugdyti mokinio kompetencijas, t. y. gebėjimus veikti tam tikroje srityje ir savo veikloje remtis vertybinėmis nuostatomis. Pristatomi naujausi į mokinių kompetencijų ugdymą orientuoti dokumentai ir nagrinėjami iššūkiai mokytojams ir mokyklai kuriant ir įgyvendinant naują ugdymo turinį.

Straipsnyje nagrinėjama aktuali vaikų, gyvenančių šeimose, kurios išgyvena krizę, socialinių gebėjimų ugdymo problema. Pristatoma inovatyvių programų studijos „Rafaelis“ asmenybės ugdymo programa „Savęs pažinimas“ ir aptariama šios programos reikšmė asmens socialinio emocinio intelekto ugdymui. Straipsnyje pateikiama išbandyta socialinių gebėjimų ugdymo vertinimo metodika, pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo duomenys apie krizinėje situacijoje esančių vaikų socialinių gebėjimų ugdymo ypatumus įgyvendinant „Savęs pažinimo“ programą. Duomenų analizės pagrindu suformuluotos išvados, kuriose apibendrinami krizinėje situacijoje esančių vaikų socialinių gebėjimų ugdymo ypatumai, atskleidžiantys, kad dirbant su šios grupės vaikais socialinių gebėjimų ugdymo programa turi būti individualizuota, siekiant didesnių pokyčių ugdant šios grupės vaikų socialinius gebėjimus taip pat įgyvendinant šią programą turėtų būti organizuojama kuo įvairesnė veikla, skatinanti visų grupių vaikų saviraišką ir pripažinimą. Socialinių gebėjimų ugdymo sėkmė priklauso ne tik nuo sukurtos darbo atmosferos, bet ir socialinio pedagogo profesinės kompetencijos užsiėmimo metu būti lanksčiam ir kūrybingam. Empiriškai pagrįstos tyrimo išvados ir praktinės rekomendacijos galėtų būti naudingos specialistams, įgyvendinantiems socialinių gebėjimų programas.

The article presents the results of expert evaluation of the social educators ICT-riched educational environment and ICT tools, the opportunities of ICT for social educator functions and effective socio-educational activities to be performed are revealed. The study distinguished the most important social educator‘s socio-educational components: e. diary, e. portfolio, interactive board, social networking, school web site, e-mail surveys, virtual training (learning) environment, educational computer games. Analyzing ICT, enriching selection or the educational environment of the social educator the the ICT tools essential criteriahighlights: accessibility – the opportunity to use, the importance – forsocial educator functions to be performed, application – the use in socioeducative activities. The creation of ICT-riched educational environment of social educators’ is an integral part of the school’s modernization and part of the use of ICT, therefore ICT development ant implementation of innovative ICT should create favorable conditions in order to use these technologies in specific social educators’ activities.