Didelio meistriškumo baidarininkų rengimas olimpinėms žaidynėms yra sudėtingas vyksmas. Varžybų metu raumenų veiklą labiausiai sąlygoja aerobinės reakcijos, bet labai reikšmingos yra ir glikolitinės reakcijos bei alaktatinis energijos gamybos būdas. Išanalizavus mūsų šalies baidarininkų rengimo praktiką, remiantis sporto mokslo pagrindiniais teiginiais bei organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių dėsningumais, buvo sudaryta baidarininkų rengimo programa. Kompleksiniais tyrimais buvo kontroliuojama sportininkų organizmo adaptacijos eiga ir koreguojamas baidarininkų rengimas. Darbo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos baidarininkų rengimą ir dalyvavimą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nagrinėja ma Lietuvos olimpinės rinktinės baidarininkų trenerio M. Rudzinsko auklėtinių rengimo programa ir analizuojami atlikto treniruotės krūvio apskaitos dokumentai. Pateikiami sportininkų išplėstinių tyrimų duomenys. Rengimo programa buvo pakoreguota taip, kad sportininkai du kartus per vasaros sezoną turėjo pasiekti geriausius sportinius rezultatus. Nuo pirmų varžybų iki antrų buvo 2,5 mėn. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad baidarininkai, gerai suplanavus jų rengimą, sudarius tinkamą atsigavimo priemo nių programą, reguliariai tiriant jų organizmo adaptacijos eigą ir pagal tyrimo duomenis koreguojant rengimą, gali du kartus per sezoną pasiekti gerus sportinius rezultatus. Lietuvos pajėgiausi baidarininkai sėkmingiau rungtyniauja 500 m nuotolyje, todėl specializuotas rengimas turi būti skirtas 500 m nuotoliui įveikti.

The aim of the present correlative study was to elucidate the main indices that exert strongest effects on canoeists preparedness for the 500 m distance Olympic team and its reserve. The main indices that change under different modifiable physical loads were elucidated. The following indices were checked: single muscular contraction power (Bosco, 1982), anaerobic alactic muscular power (AAMP) employing staircase ergometry and 10s load on a special ergometer, movement frequency per 10s, simple psychomotor response time, Roufier index (RI) (Skernevièius et al., 2004), as well muscular mass (Moor, Johnson, 1973). Special preparedness was determined from the indices demonstrated while covering the 500m simulation distance on a special ´Dansprint¡ ergometer. Pearson‘s linear correlation method was employed to find a correlation among separate indices and a regressive analysis was performed. The study revealed a close correlation of the efficiency of covering the 500 m simulation distance with AAMP under a 10s load and a reliable relation with staircase ergometry AAMP indices. Muscular mass showed a relation with special performance. The RI which reflects the circulatory functions showed a weak correlation with covering the 500 m simulation distance, although under such load 60-65 percent of energy is produced through aerobic reactions.