Straipsnyje pristatomas studentų ir moksleivių kognityvinių gebėjimų: dėmesingumo, aritmetinių skaičiavimų kokybės, loginio, skaitmeninio ir dvimačio erdvinio mąstymo, tyrimas. Kogni- tyviniai gebėjimai vertinti taikant originalią tyrimo metodiką. Atskleistas šių gebėjimų ryšys su edukaciniais veiksniais bei kai kuriomis tiriamųjų socio- demografinėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, kilmės vieta, šeimos socialiniu ir ekonominiu statusu ir pan.

Fizinio aktyvumo nauda žmonių fizinei sveikatai ir gerai savijautai yra visuotinai pripažįstama. Aktyvus laisvalai kis, mankštinimasis ar sportas teigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę, emocinę ir proto sveikatą. Tiek žmogaus evoliucija, tiek ontogenetinė raida pagrindžia, kad fizinis aktyvumas ir judėjimas turėjo reikšmingą vaidmenį žmogaus vystymuisi ir pažintiniams procesams. Straipsnyje apžvelgiami esminiai aspektai, atskleidžiantys pažintinių ir moto rinių gebėjimų sąsajas, išryškinant judėjimo ir fizinio aktyvumo naudą žmogaus kognityvinėms funkcijoms ir proto sveikatai. Darbu siekiama atskleisti motorinių gebėjimų poveikį žmogaus pažinimui. Šio straipsnio tikslas yra tarp disciplininiu požiūriu apžvelgti fizinio aktyvumo ir pažintinių gebėjimų kaip efektyvaus mokymosi prielaidos sąsajas.

Straipsnyje atskleidžiami testų kūrimo pagrindiniai principai bei metodologinės problemos (testų validalizacijos ir patikimumo klausimai) bei pristatoma straipsnio autorių sukurta originali kognityvinių gebėjimų vertinimo metodika ir jos pagrindinės charakteristikos. Metodiką sudaro šešios struktūrinės dalys: dėmesingumo, loginio mąstymo, skaitmeninio mąstymo, dvimačio ir trimačio erdvinio mąstymo ir aritmetinių skaičiavimų užduotys. Metodikos konstrukcinis ir kriterinis validumas yra pakankamas. Patikimumas tikrintas Spearmano-Browno koeficientu ir yra pakankamas. Vidinė metodikos konsistencija yra gera.