Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 10 of 20
  • Item type:Publication,
    Welfare systems, healthcare expenditure and COVID-19 in the Nordic Countries and the Baltic States
    [Socialinės apsaugos sistemos, sveikatos priežiūros išlaidos ir COVID-19 Šiaurės ir Baltijos šalyse]
    research article[2021][S4][S004]
    Hilmar Þór Hilmarsson
    Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai / Applied Economics: Systematic Research, 2021, vol. 15, p. 81-94

    Baltijos ir Šiaurės šalių regionas yra gerai integruotas, tačiau jų ekonominė ir socialinė politika labai skiriasi. Šiaurės šalys yra gerovės valstybės, o Baltijos šalys laikėsi neoliberalios politikos. Jei atsižvelgtume į skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodiklius, pamatytume, kad Baltijos šalių rezultatai nėra tokie sėkmingi kaip turtingesnių Šiaurės šalių, jie taip pat yra prastesni, palyginti su Višegrado šalimis, kurių BVP vienam gyventojui yra panašus į Baltijos šalių BVP vienam gyventojui. COVID-19 atvejų ir mirčių skaičiai Baltijos šalyse nėra tokie geri kaip Šiaurės šalių (išskyrus Švediją), tačiau Baltijos šalių rodikliai yra pakankamai geri, palyginti su Višegrado šalimis.

      32  5
  • Item type:Publication,
    French newspaper “Le Monde’s” view of Lithuania from 1944 to 1954
    [Lietuvos vaizdinys prancūziškame laikraštyje "Le Monde" 1944–1953 m.]
    research article[2021][S4][H005]
    OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2021, no. 2(32), p. 65-77

    Straipsnyje atskleidžiama, kas apie Lietuvą buvo rašoma viename populiariausių Prancūzijos dienraščių, įkurtame 1944 m. generolo Charleso de Gaulle’io iniciatyva, siekiant, kad Prancūzija turėtų prestižinį laikraštį, orientuotą į užsienio šalis. Straipsnyje nagrinėjama, kaip nuo sovietų okupacijos pradžios iki postalininio laikotarpio pradžios (1944–1954 m.) Lietuva buvo vaizduojama visų politinių pozicijų skaitomame nepriklausomame laikraštyje. Publikacijų turinys išryškina, kokia informacija buvo prieinama Prancūzijos valdžios institucijoms, intelektualams ir visuomenei. Tai leidžia geriau suvokti prancūzų požiūrį į Lietuvą šiuo laikotarpiu ir jų politinius veiksmus arba jų nebuvimą.

      60  54
  • Item type:Publication,
    Eco-innovation and its development in Baltic States
    [Eko-inovacijos ir jų plėtra Baltijos šalyse]
    research article[2015]
    Melece, Ligita
    Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development / Vadybos mokslas ir studijos: kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2015, vol. 37, no. 3, p. 415-424

    The purpose of presented study is to find out main issues of development of eco-innovation in the Baltic States and to outline the main directions for further research, where the tasks of study are: to clarify the concept and definition of eco-innovation; and to estimate the current situation regarding eco innovation’s development in the Baltic States. The research methods used, depending on the task: literature review, descriptive and inferential statistics, comparative method, as well as content analysis and systematization. European eco-innovation index (countries’ performance) shows that in general the Baltic States are lagging behind both other EU Member States and Baltic Sea Region countries. Although Estonia is the leader among Baltic States, Lithuania shows faster growth but Latvia lags behind.

      14  1
  • Item type:Publication,
    Biodegalų gamybos ir vartojimo modeliai Baltijos šalyse
    [Biofuel consumption and production models in the Baltic States]
    research article[2017][S1a][S004][25]
    Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development / Vadybos mokslas ir studijos: kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2017, vol. 39, no. 2, p. 178-202

    Policies supporting biofuel sector development mentions various environmental, social and economic benefits. Every country needs its own bio fuel industry to achieve these benefits but the relationship between industry and consumption can be very different within the country. This poses difficulties in comparing the situation in different countries. The aim of this research is to define the models of biofuel production and consumption and to show their manifestation in the Baltic States, in connection with the opportunities to implement positive effect of biofuels production and consumption. Applying the scientific generalization and synthesis methods four types of biofuel production and consumption models were identified in this paper. Integral character of bio fuel production in the Baltic States was disclosed using the mean calculation, comparison and graphical data analysis methods. Acceptance of the established bio fuel consumption and production models for the realization of economic and social benefits was also disclosed. Analysing the period of 2010–2015 it was found that the biofuel production and consumption model prevailed in Estonia was favourable only for implementing a very small part of the energy independence and local economic development targets, meanwhile Latvia and Lithuania models have been more favourable for it.

      12  45
  • Item type:Publication,
    Continuity or change? Leaders’ values in the Baltic countries over time
    [Baltijos šalių vadovų vertybių pokyčių ir tęstinumo analizė]
    research article[2020][S4][S006][18]
    ;
    Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai / Management of Organizations: Systematic Research, 2020, no. 84, p. 95-112

    Both scientists and practitioners acknowledge leadership as a key predictor of success in organizations. Leaders’ values could be a significant criterion for the analysis of changes in leadership recently. This study aims to investigate changes in leaders’ values over time among Baltic countries. The results of the European Social Survey (ESS) showed that leaders’ values did not significantly change over time (from 2008 to 2016). However, the expression of values significantly differed between leaders of different countries.

      27  49
  • Item type:Publication,
    Bolševikinės revoliucijos inspiravimas Vokietijoje ir jo amortizacija Baltijos šalyse 1923 m.
    [Aspiration for the bolshevik revolution in Germany and the Baltic peace barrier of 1923]
    research article[2019][S4][H005]
    Butkus, Zenonas
    Istorija, 2019, vol. 113, no. 1, p. 4-37

    Straipsnyje tiriama, kaip ir kodėl Baltijos regione po I pasaulinio karo susikūrusios naujos, modernios valstybės tapo užkarda bolševikinės Rusijos ekspansijai į Europos gilumą. Nustatyta, kad ryškiausias bolševikų revoliucijos eksporto bandymas buvo 1923 m. mėginimas inspiruoti komunistinį perversmą Vokietijoje, į kurią ketinta permesti šimtatūkstantinę Raudonąją armiją, telktą prie SSRS vakarinių sienų, tikintis, kad Baltijos šalys ir Lenkija nesipriešindamos praleis ją į Vokietiją. Tačiau baltiečiai ir lenkai, atlaikę bolševikų spaudimą, nepasidavę grasinimams ir pažadams padėti, nesutiko jokiu, net užmaskuotu, būdu praleisti raudonarmiečių. Dėl tokios pozicijos, taip pat vokiečiams nerodant didesnio revoliucinio entuziazmo ši bolševikų avantiūra žlugo.

      192  238
  • Item type:Publication,
    The Nordic-Baltic region: are there common pathways for the future cooperation?
    [Šiaurės ir Baltijos šalių regionas: ar yra bendras kelias bendradarbiauti ateityje?]
    research article[2019][S4][S004]
    Hilmarsson, Hilmar Þór
    Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai / Applied Economics: Systematic Research, 2019, no. 13(1), p. 45-59

    The five Nordic countries and the three Baltic States are closely interlinked via trade, investment, mobility of people and banking, but their approaches to European integration are diverse. Within this group of countries there are hardcore EU and euro area member states (the Baltics and Finland), EU members (Denmark and Sweden) and EU outsiders (Iceland and Norway). Common pathways for the future cooperation in Europe may be hard to find. The methodology used in the article is the case study method. The sources of evidence used for the analysis is secondary data, including analytical reports and scholarly literature, as well as interviews and direct observation.

      141  89
  • Item type:Publication,
    Įmonių intelektinio kapitalo ir veiklos rodiklių ryšio analizė
    [The analysis of the relationship between intellectual capital and company‘s performance indicators]
    research article[2016]
    Ramanauskaitė, Agnė
    ;
    Rūtytė, Laura
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2016, vol. 10, no. 1, p. 138-150

    Informacijos, susijusios su intelektiniu kapitalu atskleidimas nėra privalomas ir reglamentuotas, tačiau siekiant konkurencinio pranašumo, vis daugiau įmonių atskleidžia tokio pobūdžio informaciją. Viena dar nepakankamai išanalizuotų problemų yra informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ryšys su įmonės veiklos rodikliais. Todėl siekiant užpildyti tokio tipo tyrimo spragą Lietuvoje, šio straipsnio objektas yra informacijos apie įmonės intelektinį kapitalą atskleidimas, o tikslas – išanalizavus ir susisteminus atliktus tyrimus, ištirti informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ryšį su įmonės veiklos rodikliais. Analizuojant teorinius intelektinio kapitalo sampratos ir reikšmės įmonei aspektus, darbe naudojamas bendramokslinis tyrimo metodas – lyginamoji mokslinės literatūros analizė, nagrinėjamų duomenų sintezė, abstrahavimas ir klasifikavimas. Atliekant empirinį tyrimą naudojami turinio analizės bei kiekybiniai tyrimo metodai – koreliacinė - regresinė analizė ir aprašomoji statistika, kurie įgalina nustatyti ryšius tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygio ir įmonės veiklos rodiklių ir, juos apibendrinus bei susisteminus, sudaryti intelektinio kapitalo atskleidimo modelį. Atliktus 14 NASDAQ OMX Baltijos vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių 2011–2015 metų finansinių ataskaitų turinio analizę, nustatyta, jog bendras informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygis nebuvo nuoseklus: Lietuvoje neprivalomos informacijos atskleidimo lygis kasmet augo, o Estijoje ir Latvijoje mažėjo. Atlikus koreliacinę – regresinę analizę, nustatyta, jog didžiausia priklausomybė egzistuoja tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygio ir įmonės dydžio, įmonės nuosavybės koncentracijos lygio bei audito įmonės pasirinkimo. Pastebėta neigiama koreliacija tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ir informacijos asimetrijos lygio bei įmonių finansinio sverto rodiklio.

      27  104
  • journal article[2016][apžvalginis, informacinis, enciklopedinis) / Article (survey, information, encyclopedic) (S8][S007][1]
    Sporto mokslas / Sport Science, 2016, no. 2, p. 82-82
      34  69
  • journal article[2017][apžvalginis, informacinis, enciklopedinis) / Article (survey, information, encyclopedic) (S8][S007][2]
    Sporto mokslas / Sport Science, 2017, no. 2, p. 74-75
      23  70