Bolševikinės revoliucijos inspiravimas Vokietijoje ir jo amortizacija Baltijos šalyse 1923 m.

Abstract

Straipsnyje tiriama, kaip ir kodėl Baltijos regione po I pasaulinio karo susikūrusios naujos, modernios valstybės tapo užkarda bolševikinės Rusijos ekspansijai į Europos gilumą. Nustatyta, kad ryškiausias bolševikų revoliucijos eksporto bandymas buvo 1923 m. mėginimas inspiruoti komunistinį perversmą Vokietijoje, į kurią ketinta permesti šimtatūkstantinę Raudonąją armiją, telktą prie SSRS vakarinių sienų, tikintis, kad Baltijos šalys ir Lenkija nesipriešindamos praleis ją į Vokietiją. Tačiau baltiečiai ir lenkai, atlaikę bolševikų spaudimą, nepasidavę grasinimams ir pažadams padėti, nesutiko jokiu, net užmaskuotu, būdu praleisti raudonarmiečių. Dėl tokios pozicijos, taip pat vokiečiams nerodant didesnio revoliucinio entuziazmo ši bolševikų avantiūra žlugo. The article investigates how and why new modern states, which emerged in the Baltic region after the First World War, became a barrier for the expansion of Bolshevik Russia into the depths of Europe. It has been established that the most striking attempt of exporting the Bolshevik Revolution took place in 1923, when an attempt to inspire the Communist coup in Germany was planned, with the intention to redeploy hundreds of thousands of Red Army troops, stationed at the western borders of the USSR, in the hope that the Baltic States and Poland would not hinder the army’s passage to Germany. However, the Balts and Poles, having withstood the Bolshevik pressure without succumbing to their threats and promises of rendering help, refused to let the Red Army get across their respective territories, even under the guise of a different cause. This venture of the Bolshevik had failed, due to the firm stance taken by four countries and due to the lack of a stronger revolutionary enthusiasm among Germans.