Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybė susidūrė su begale iššūkių ne tik santykiuose su užsienio valstybėmis dėl Vilniaus, Klaipėdos krašto, ne tik dėl Lietuvos gyventojų ekonominės ir socialinės padėties. Be visų šių opių klausimų, reikėjo sukurti valstybės aparatą, nustatyti jame dirbančių asmenų teisinį statusą, galvoti apie jų kvalifikacijos kėlimą, kurti administracinę procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, ir politikai, ir tarnautojai, ir mokslininkai įsitraukė į šiuos procesus. Buvo parengti ne vienas Valstybės tarnybos įstatymo, Ministrų Kabineto statuto, Administracinės santvarkos statuto projektai, siekta kodifikuoti administracinę procedūrą. Paraleliai mąstyta apie administracinių ir politikos mokslų mokyklų steigimą, administracinio teismo steigimą, Policijos ir Pasienio apsaugos policijos ir kitų įstatymo projektų rengimą. Straipsnyje aptariami valstybės tarnybos instituto vystymosi klausimai, Administracijos santvarkos įstatymo projektai, 1929–1930 m. valstybės valdymo organizacijos pertvarkymo, 1939–1940 m. administracijos reformos idėjos. Taip pat straipsnyje pirmą kartą administracinės teisės doktrinoje aptariamas teisės akto projektas, manytina, rengtas 1925 m. pavadinimu „Administracijos veikimo elgesio kodifikacija“. Atliekant tyrimą naudotasi istoriniu, lyginamuoju, analitiniu, lingvistiniu, deskriptyviniu, dokumentų analizės metodais.

Tyrime aptariami Lietuvos universiteto (vėliau VDU) Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje analizuojami aštuoniasdešimt devyni studentų baigiamieji darbai, parašyti laikotarpiu nuo 1925 iki 1932 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės sukūrimo teisinius aspektus, teisėjų rinkimų galimybę, advokatūros organizaciją, tabako monopolį, prekių ženklus, sąžiningą konkurenciją, užsieniečių teisinį statusą, valstybės kreditą, darbo sutartis, paveldėjimą, autorių teises, hipoteką, prievoles, turto nuomą, servitutą, įvaikinimą, atstovavimą, trečiųjų asmenų dalyvavimą teisminiame procese, bausmes, veikas, priešingas teisei, jų stadijas, nusikaltimo bendrininkus, nėštumo nutraukimą, nepakaltinamumą, ekstradiciją, liudininko statusą, įrodinėjimą, nepilnamečių atsakomybę, kasacinį procesą, valstybės vaidmenį tarptautinėje teisėje, Tautų Sąjungą, Nuolatinį Tarptautinį Teisingumo Teismą, tarptautinius pervežimus geležinkeliais, Lietuvos prekybos sutartis, Užjordanės statusą.

Šiame tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas trisdešimt studentų baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1933 iki 1934 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės sukūrimo teisinius aspektus, prigimtinę teisę, teisėjų parengimą, jų socialines garantijas, žemės reformą, darbo sutartis, autorių teises, notaro veiklą, šeimos, prievolių, daiktinę, paveldėjimo teisę, bausmių sistemą, civilinį ieškinį baudžiamajame procese, daktiloskopiją, nepilnamečių nusikalstamumą, prisiekusiųjų teismą, tarptautinį valstybės pripažinimą, tarptautinę oro teisę ir t. t.

Šiame tyrime aptariami Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šis straipsnis yra trečioji straipsnių apie studentų diplominius darbus dalis, kuriame tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašyti laikotarpiu nuo 1935 iki 1937 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai analizavo ir lygino 1922 ir 1928 metų Lietuvos valstybės konstitucijas, įstatymų konstitucingumo kontrolę, savivaldybių struktūrą ir kompetenciją, geležinkelių atsakomybę, vandens kelių administravimą, filmų demonstravimo priežiūrą, valstybės kontrolę, verslo teisę, tyrinėjo atskirus civilinės ir baudžiamosios teisės ir proceso institutus.

Tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų ir dėstytojų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1937 iki 1939 metų. Šioje baigiamojoje straipsnių ciklo dalyje bus pateiktos apibendrinančios visą seriją išvados. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie viešumo principą baudžiamajame procese, referendumą, plebiscitą, prezidento institutą, administracinį teismą, eutanaziją, valstybės tarnautojų baudžiamąją atsakomybę, valstybės atsakomybę, civilinės ir baudžiamosios teisės institutus.

One of the measures which is able to ensure the implementation of sustainable development aims is the institute of legal entities' environmental legal liability and its effective application. Three sorts of legal entities' legal liability can be applied in Lithuania, namely, civil, criminal and administrative liability. Evaluating from the prospect of implementation of sustainable development aims, the potentially effective sorts of legal liability in the environmental sphere are legal entities' administrative and criminal liability. Legal entities violating the norms of environmental law set economic aim above social and environmental aims, hence legal EEntities also encroach on sustainable development and do not allow for a striving towards the combinability of environmental, economic and social societal aims. This circumstance presupposes the demand to supplement the conception of the object of environmental law violation by both human health and life and sustainable development categories. This article tries to answer the questions as to whether administrative or criminal liability should be applied to the legal entities for offences against the environment, and to which liability – criminal or administrative – a legislator should render priority in protecting the environment from illegal actions of the legal entities.