Straipsnyje analizuojamas I-II klasių mokinių požiūris į pasakas, to požiūrio kaitos tendencijos (kaip per metus keičiasi I-II klasių mokinių požiūris į pasakas). Atsižvelgiant į mokinių amžiaus ypatybes (gebėjimą tiksliai reikšti mintis, dėmesio išlaikymo trukmę ir kt.) tyrimo metu buvo derinami du duomenų rinkimo būdai: individualus pokalbis ir stebėjimas; fiksuojamos mokinių mintys bei elgesys. Buvo apklausti 1088 I-II klasių mokiniai iš 55 skirtingų Lietuvos mokyklų. Nustatyta, kad I-II klasių mokiniams labiausiai patinka pasakos apie gyvūnus (sąlyginio tipo): tokias pasakas dažniausiai pasirenka moksleiviai, mėgstantys klausytis bei atkurti (piešti ar rašyti); ši situacija per mokslo metus mažai keičiasi. Jauniausieji pradinukai dažniausiai kuria realistinio tipo, o prisimena sąlyginio tipo pasakas. Mokslo metų pabaigoje šiek tiek daugėja tiek pirmosios, tiek antrosios klasės mokinių, pasirenkančių fantastinį kūrinį, ir mažėja pasirenkančių realistinį. Nors 90 proc. I klasės mokinių jau mokslo metų pradžioje skiria fantastinį kūrinį nuo realistinio, tebėra aktualios šiuos kūrinius žyminčios ir tinkamos šio amžiaus mokiniams sąvokos. Daugiau nei trečdalis pirmos klasės mokinių net mokslo metų pradžioje geba atskirti liaudiškąsias pasakas nuo literatūrinių, dauguma jų mieliau klausytų liaudiškųjų; duomenys pirmoje ir antroje klasėje panašūs, pokyčiai per mokslo metus nedideli.

Straipsnyje atskleidžiama eksperimentinio mokymo įtaka jauniausių pradinukų kūrybinių nuostatų kaitai. Straipsnio pradžioje apibendrinami svarbiausi teoriniai teiginiai, kuriais remiasi eksperimentinis mokymas. Eksperimento efektyvumas tiriamas lyginant eksperimentinės ir kontrolinės grupės mokinių kūrybinių nuostatų kaitą.

Straipsnyje analizuojama mokinių kūrybinės veiklos reikšmė šiandieniame pradiniame ugdyme: pristatomas pradinių klasių mokinių ugdytojų (mokytojų ir tėvų) požiūrio j šio amžiaus mokinių kūrybą tyrimas. Daugiausia dėmesio skiriama kūrybinių užduočių naudojimui pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pamokose. Aptariant tyrimo rezultatus apibūdinami kūrybinių užduočių naudojimo pradinėje mokykloje pasiekimai bei trūkumai, aptariamos aktualiausios tokių darbų taikymo efektyvinimo kryptys.

Straipsnyje apibrėžiama kūrybinės nuostatos sąvoka, pristatomi pagrindiniai III ir IV klasės mokinių kūrybinių nuostatų tyrimo rezultatai: aptariamas mokinių noras ar nenoras rinktis kūrybinę veiklą, analizuojami elgesio motyvai, apibūdinamas jų elgesys gavus kūrybines kalbos ugdymo užduotis. Tyrimo rezultatai lyginami su anksčiau atliktu analogišku I ir II klasės mokinių kūrybinių nuostatų tyrimu.

Straipsnyje aptariami reikšmingesni teoriniai ir praktiniai pradinių klasių mokinių pasiekimų įsivertinimo aspektai: samprata, įsivertinimo skatinimo paskirtis ir reikšmė, pradinių klasių mokinių įsivertinimo galimybės. Pristatomi žvalgomojo tyrimo rezultatai: pradinių klasių mokinių, jų tėvų ir pedagogų požiūris į šio amžiaus mokinių įsivertinimą.

Straipsnyje analizuojama įsivertinimo problema, pristatomi tyrimo, atlikto pirmoje klasėje, rezultatai. Analizuojama įsivertinimo sampratos raiška pirmos klasės mokinių kalboje ir jos kaita. Lyginama įsivertinimo sampratos raiška mokinių kalboje iki ir po ugdomosios veiklos, pagrįstos tarpdalykine dailės ir lietuvių kalbos pamokų integracija. Daroma išvada, jog ugdomoji veikla padarė teigiamą poveikį pirmos klasės mokinių įsivertinimo sampratai.