Darbe apžvelgiamos prieš dešimtį metų į tarptautinį olimpinį sąjūdį sugrįžusio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) svarbiausios veiklos kryptys, aptariami pagrindiniai Lietuvos sportininkų laimėjimai žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Vertinant šio laikotarpio LTOK veiklą, galima teigti, kad Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą, atskleidė sportininkų meistriškumą, rodantį fizinį ir dvasinį asmenybės turtingumą. Olimpinis sportas, sportininkų pasiekimai buvo ir tebėra didžiulė žmonijos vertybė. Olimpiniai rezultatai sparčiai progresuoja, sporto mokslas atskleidžia naujas maksimalias žmogaus galimybes. Lietuvos sportininkų olimpinės pergalės ne tik garsina Lietuvos valstybę, bet ir praturtina tautos kultūrą, skatina jaunimą, imant pavyzdį iš darbščių, atkaklių, savitvardžių sportininkų, siekti visapusiško dvasinio ir fizinio tobulumo, kuris visais amžiais jaudino žmoniją,

On December 11, 1988, in Vilnius, in the House of Trade-Unions the convention of the National Sport Federations, sporting public, scientists and Olympians have reestablished the National Olympic Committee of Lithuania, adopted the statute and program of activity, elected the President and Executive Committee, composed of 21 person. That was the first and the most important step in the Olympic Movement history of Lithuania. [...]

Dutūkstantieji - tai metai, kai olimpinis sąjūdis, iš esmės nekeisdamas savo pagrindinių principų ir tikslų pereina į naują kokybę. Tą numato svarbūs pakeitimai Olimpinėje chartijoje, kuruos priėmė TOK 110-oji sesija ir kurių privalo laikytis kiekvienos šalies nacionalinis olimpinis komitetas, prieš tai patikslinęs savo įstatus. Įstatų pradžioje siūloma įdėti preambulę, koreguoti uždavinius. Nauja Olimpinės chartijos redakcija didele dalimi palietė TOK sudėtį ir struktūrą, tai nacionaliniu lygiu turės atsispindėti LTOK įstatuose. [...]

Tarptautinis olimpinis sąjūdis, Tarptautinis olimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas propaguoja šiuolaikinį olimpizmą ir vienija organizacijas, sportininkus ir kitus asmenis, kurie vadovaujasi Olimpine chartija. Olimpizmo koncepcijà suformulavo Pierre de Coubertinas (Pjeras de Kubertenas), įvardijęs ją kaip gyvenimo filosofiją, išaukštinančią ir sujungiančią į subalansuotą visumą kūno, proto ir dvasios komponentus. Dabartiniu metu olimpizmas siekia, kad sportas tarnautų harmoningam žmogaus ugdymui, prisidėtų prie kūrimo taikesnės visuomenės, kuri rūpintųsi žmogaus garbės ir orumo saugojimu. Šią koncepciją toliau plėtoja aštuntasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas dr. Jacques Rogge (Žakas Rogas), kuriam gegužės mėnesį viešnagės Lietuvoje metu buvo suteiktas Vilniaus universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaro vardas. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo jį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Šiandieninis tarptautinis olimpinis sąjūdis, kaip olimpinį švietimą koncentruojanti ašis, turi mokomuosius, moralinius, etinius ir tarptautinius tikslus, kurie praplečia olimpinių varžybų sąvokos supratimą ir ragina olimpizmą suvokti platesniu ir net globaliniu mastu. Humanistinė sporto pozicija suvaidino svarbų teigiamą vaidmenį pasaulio istorijoje, kurią per tūkstantmečius kūrė idėjų ir pasaulėjautos srautas iš antikinės Graikijos. Ateities olimpinis sportas ir mokymas turi remtis savirealizacijos principu, dvasingumo, patriotizmo, kultūros ir sporto integracija. Tai olimpizmo pagrindas, olimpinio sporto raidos orientyras.

Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savotiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lietuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu.

Valstybės gyvenime būna datų ir įvykių, kurie nepasiduoda užmarščiai nuolatos primindami apie save. Tai amžininkų laiku padaryti žingsniai, kurių svarbumą tikrina istorija. Kalbant apie Lietuvos olimpinį sąjūdį, tokie yra 1924 metai, kai mūsų šalies sportininkai pirmąsyk tapo lygiaverčiais tarptautinio olimpinio sąjūdžio nariais. Pirmasis oficialiai įteisintas faktas tapo vienu svarbiausių argumentų, kai po ilgų okupacijos dešimtmečių ryžtingai nusprendėme grįžti į pasaulio olimpinę šeimą, bet privalėjome iš naujo įrodinėti neginčijamą, istorijos mums seniai duotą moralinę ir juridinę teisę. Kita reikšminga mūsų olimpinio sąjūdžio gairė – 1988 metai. Tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo metai. Turėjome žengti labai drąsų ir rizikingą žingsnį, atlaikyti Maskvos spaudimą, įveikti daugelį kliūčių, peržengti psichologinius barjerus. Supratome elementarią tiesą: pirmiausia be šio sprendimo negalėsime žengti ir kito svarbaus žingsnio, sakyčiau, siekti svarbiausiojo tikslo, t. y. visų mūsų teisių atkūrimo tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje, mūsų pripažinimo. Simboliška yra tai, kad beveik viena po kitos eina dvi jubiliejinės, dviejų minėtų reikšmingų įvykių, datos: šiemet – 20 metų, kai buvo atkurtas LTOK, o 2009‑aisiais – 85‑eri, kai lietuviai su savo šalies vėliava debiutavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Dvi įpareigojančios sukaktys. Privalome prisiminti tolesnės praeities ir pastarojo laikotarpio darbus, „inventorizuoti“ nemenkus mūsiškių laimėjimus ir, žinoma, pažvelgti į priekį. Sportininkų laimėjimai, garsinantys Lietuvą, visuomet buvo savotiška šalies vizitinė kortelė, o kartu – didelė šventė, džiugių emocijų šaltinis. [...]

XXI žiemos olimpinėse žaidynėse, vykusiose 2010 02 12–28 Vankuveryje (Kanada), dalyvavo 82 šalių sportininkai. Tai rekordinis šalių skaičius (Turine buvo 80). Medalius iškovojo 26 šalių atstovai, tarp jų ir mūsų artimiausi kaimynai latviai, estai, baltarusiai, lenkai. Lietuvos olimpinėje delegacijoje buvo 6 sportininkai: slidininkai Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. I. Terentjevai ir D. Rasimovičiūtei tai buvo trečiosios olimpinės žaidynės, A. Novoselskiui ir V. Rumiancevui – antrosios, o M. Stroliai ir M. Vaičiuliui – pirmosios. Pasibaigus XX žiemos olimpinėms žaidynėms Turine, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto 2006 03 23 nutarimu Nr. 7 buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri išanalizavo Lietuvos sportininkų pasirodymą žaidynėse ir pateikė siūlymus dėl rinktinės parengimo XXI žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje. Kompleksiškai žvelgiant į žiemos sportininkų rengimą mūsų šalyje, įvertinant jų rengimo ypatumus, galimybes ir trūkumus buvo sudaryta programa „Vankuveris 2010“. Šiandien galime konstatuoti, jog programoje numatytų žiemos sporto šakų plėtotės uždavinių per ketverius olimpinio ciklo metus įgyvendinti nepavyko. LTOK vykdomasis komitetas dar oficialiai įvertins Lietuvos sportininkų pasirodymą Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau, mano asmenine nuomone, mūsų šalies atstovai pasiekė rezultatus, atitinkančius jų galimybes. Pasibaigus žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje, jau turime galvoti, ką galėsime siųsti į Sočyje (Rusija) vyksiančias XXII žiemos olimpines žaidynes. Daug ką spręs sporto šakų federacijos, kitos suinteresuotos sporto organizacijos, svarbus išliks miestų ir rajonų savivaldybių dėmesys ir darbas rengiant sportininkus. O žiūrint plačiau, be tų uždavinių, kurie buvo iškelti po Turino olimpinių žaidynių ir liko neįgyvendinti (o juos būtinai turime išspręsti!), reikėtų neapsiriboti „tradicinėmis“ sporto šakomis, o pagalvoti apie galimybes plėtoti daug investicijų nereikalaujančias slidinėjimo disciplinas – akrobatinį slidinėjimą, įvairias snieglenčių sporto rungtis. Vis dėlto pagrindinė užduotis plėtojant žiemos sportą Lietuvoje išlieka ta pati – sąlygų sudarymas. O tai – valstybės ir savivaldybių rūpestis.

The XXX Olympiad begins on January 1, 2012 and ends on December 31, 2015 according to the explanation of sixth rule of “Olympic Charter”, accredited on September 1, 2004. The main events during this four-year cycle would be the following: year 2012, the first year of Olympiad – XXX Olympic Games in London (Great Britain) on July 27 – August 12 and 1st Youth Winter Olympic Games in Innsbruck (Austria) on January 13-22; year 2013, the second year of Olympiad – the election of president of International Olympic Committee (IOC) in the IOC Session, XI European Youth Winter Olympic Festival in Brashov (Romania) on February 17-22 and XII European Youth Summer Olympic Festival in Utrecht (Netherlands) on July 14-19; year 2014, the third year of Olympiad – XXII Winter Olympic Games in Sochi (Russia) on February 7-23 and II Youth Olympic Games in Nanjing (China) on August 16-28; year 2015, the fourth year of Olympiad – IOC Session on selection of host city of XXIV Olympic Games in 2022, XII European Youth Winter Olympic Festival and XIII European Youth Summer Olympic Festival. The main events of XXIX Olympiad were Olympic Games in Beijing, where Lithuanian athletes had won five medals (!); re-election of Dr. Jacques Rogge as president of International Olympic Committee for four-year cadency; selection of Rio de Janeiro (Brazil) as host city for XXXI Olympiad; XXI Winter Olympic Games in Vancouver (Canada); selection in IOC Session of Pyeongchang (South Korea) as host city for XXIII Winter Olympic Games. Many promises of re-elected IOC president Jacques Rogge were implemented during this four-year Olympic cycle: first of all – unprecedented fight for clean sport – anti-doping fight; IOC activity became comprehended as clearer and more democratic. The members of ANOC (Executive Councils of World’s National Olympic Committees) began participating, as invited, in IOC sessions.[...]

Straipsnyje aptariami Lietuvos sportininkų dalyvavimo XXX olimpiados žaidynėse Londone rezultatai, nurodomos sėkmingo pasirodymo priežastys ir nepanaudotos galimybės. Pateikiami pasiūlymai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms. Lietuvai Londono olimpinėse žaidynėse atstovavo 62 atletai, kurie rungtyniavo 13‑os sporto šakų: badmintono, bokso, buriavimo, dviračių sporto (treko, plento ir BMX rungčių), dziudo, imtynių (graikų-romėnų), irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio, varžybose. Tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Laimėti penki medaliai: du aukso, vienas sidabro ir du bronzos. Dar 11 atletų iškovojo prizines 4–8 vietas, o vyrų krepšinio rinktinė – aštuntą vietą. Iš viso 33 Lietuvos olimpinės rintinės dalyviai grįžo į Lietuvą, tapę XXX olimpiados žaidynių medalininkais (5) ar prizininkais! Tarp 79 NOC, iškovojusių medalius, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) užėmė 34 vietą (Latvija – 49 vietą, Estija – 63 vietą). Straipsnio autoriaus nuomone, tokį sėkmingą sportininkų dalyvavimą žaidynėse lėmė sutelktas visų šalies sporto organizacijų – LTOK, KKSD, sporto šakų federacijų, Olimpinio sporto centro, savivaldybių sporto skyrių – nuoseklus darbas sprendžiant būtiniausias sportininkams, treneriams, medikams, kitam aptarnaujančiam personalui iškilusias problemas. [...]