Bet kokios žmogaus veiklos srities socialinė prasmė ar legitimacija, jos raison d’ztre atsiskleidžia ne iškeliant imanentinius, specifinius tos veiklos principus ar kriterijus, bet parodant, koks vaidmuo jai tenka tenkinant sociokultūrinius žmogaus bei visuomenės poreikius. Todėl logiška, kad šiuolaikinės švietimo politikos nuostatos (audžiamos į aktualių dabarties sociokultūrinių problemų audinį, glaudžiai siejamos su nūdienos politinio, socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo iššūkiais.

Estetikos problemų samprata, aiškinimo būdai priklauso nuo vieno ar kito laikotarpio teorinėje kultūroje įsitvirtinusių mąstymo principų, filosofinėje mintyje vyraujančių tikrovės supratimo paradigmų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, straipsnyje siekiama parodyti, kaip estetinę meno kūrinių vertę linkstama aiškinti remiantis tradicine mąstysena, kurią postmoderni sąmonė nedvejodama priskiria metafizinės galvosenos sričiai, ir kaip ši problema sprendžiama laikantis interpretacinio požiūrio į tikrovę, pabrėžiančio semantinės asmens patirties reikšmę tikrovei suprasti.