Daiktinė aplinka supa žmogų visą jo gyvenimą kaip kūrybinio proceso sudėtinė dalis. Jos kūrėjai, atsižvelgdami į asmeninius ir visuomeninius žmonių poreikius, sprendžia daiktinės aplinkos formavimo problemas, remiasi mokslo ir technikos pažanga, ekonomikos ir gamybos technologijos sąlygomis. Daiktinei aplinkai keliami šie reikalavimai: socialinis naudingumas, konstrukcijos tobulumas, gamybos technologiškumas, ekonominis efektyvumas, ergonominis ir estetinis meninis tobulumas. Mokinys refleksuoja šį procesą. Ugdymui keliami estetiniai, kūrybiniai kriterijai, padedantys geriau suvokti aplinką ir patį save šiame kontekste. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti estetinės refleksijos sąvoką, apžvelgti jos raiškos būdus ir esmę.

Mus supanti tikrovė neabejotinai daro įtaką kasdieniniam mūsų gyvenimui. Daiktinė aplinka veikia mus, mes esame jautrūs erdvei, jos dydžiui, formai. Estetinis aplinkos suvokimas suteikia naują prasmę ir kokybę kasdieniniam gyvenimui, leidžia laisviau pasijusti daiktinėje aplinkoje, įžvelgti logiškus jos kriterijus ir suvokti jutiminį vertinimo pagrindą. Estetinė refleksija galima remiantis paprastais kasdieniais aplinkos daiktais ir reiškiniais praplečiant ugdymo erdvę už kanonizuotų estetinių vertybių rato

Straipsnyje analizuojama dizaino dalyko tikslų, siekių, uždavinių reikšmė asmenybės ugdymo procese, apibrėžiami dizaino dalyko tikslai ir uždaviniai, prisidedantys prie visaverčio asmenybės ugdymo, tiriami ir atskleidžiami dailės, dizaino ir technologijų mokytojų preferencijų dizaino dalyko tikslams, siekiams ir uždaviniams ypatumai

Straipsnyje analizuojama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų teisinio ugdymo klausimai bendrojo lavinimo mokykloje. Analizei panaudoti I-IV klasių mokykliniai vadovėliai bei teisės moksliniai, metodiniai leidiniai. Vadovėlių turinys analizuotas remiantis teisės teorijos kriterijais. Buvo išskirti vadovėlių turinio analizės kriterijai pagal teisės šakas (administracinė, baudžiamoji, darbo, civilinė, konstitucinė, šeimos ir kt.), teisės informacijos pateikimo būdas (teisės žinios, teisės situacijos, teisės sprendimai) ir teisės ugdymo formos (žodinės, praktinės, vaizdinės). Ši analizė atspindi teisinio ugdymo vadovėlių turinį ir formas. Vertinimo kriterijai -teisės žinios, reikšmingos teisinio išprusimo požiūriu.

Straipsnyje aptariama studijų rezultatų reikšmė, jų aktualumą lemiančios teorinės nuostatos. Ekonominis racionalizmas, vadybos teorijų įtaka ugdymo kasdienybei, įmonių vadybos (angl. entrepreneurship) idėja, nuolatinio veiklos planavimo, vykdymo, tikrinimo ir koregavimo veiksmai skatina meno pedagogų veiklos ir studijų programų pokyčius. Studijų rezultatų įvairių sričių išskyrimas, akcentavimas, tolygus vertinimas pabrėžia sanglaudą ir lemia visuminį ugdymo pobūdį. Pagal išskirtas studijų rezultatų grupes nustatyta, kas akcentuojama būsimiems dailės ir dizaino pedagogams. Tyrimų vykdymo gebėjimų rezultatų grupė vertinama šiek tiek žemiau leidžia daryti prielaidas apie šios srities tobulinimą Dailės ir dizaino studijų programoje. Pagal naują Pedagogų rengimo reglamentą (2012) kinta meno pedagogų profesinės tapatybės kryptis – mokytojas kūrėjas skatinamas tapti universaliu pedagogu, ne tiek aktyviai kuriančiu, bet ir išmanančiu meną.