Erdvinio mąstymo problema ypač aktuali šiuo metu, kai žodinę informacijos perteikimo formą dažnai pakeičia universalesnė - sutartinių ženklų ir simbolių, erdvinių schemų forma. Mokykliniame amžiuje, ypač pradinėse klasėse, moksleivių erdvinio mąstymo ugdymas tampa viena iš svarbiausių pedagoginių - psichologinių problemų. Straipsnyje aptariami 6-9 metų amžiaus vaikų erdvinio mąstymo ypatumai ir ugdymo galimybės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad jaunesnysis mokyklinis amžius itin palankus pradinukų erdviniam mąstymui ugdyti. Todėl akcentuojamas pradinukų erdvinio mąstymo ugdymo programos sudarymas, pagrįstas orientavimosi realioje aplinkoje pradmenų įsisavinimu.

Straipsnyje analizuojamos sportinių traumų ir nelaimingų atsitikimų tendencijos moksleivių fizinio ugdymo procese, atskleidžiami veiksniai, sąlygojantys traumų atsiradimą, ir išskiriamos esminės priežastys. Sportinės traumos aptariamos pagal susižalojimų tipus. Daroma prielaida, kad taikant efektyvias prevencijos strategijas, galima sumažinti sportinių traumų bei nelaimingų atsitikimų skaičių ir sunkumą moksleivių fizinio ugdymo procese

Straipsnyje aptariami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų koordinaciniai gebėjimai (KG): bandyta nustatyti mergaičių ir berniukų individualių koordinacinių gebėjimų išlavėjimo lygį, įvertinant tiriamųjų koordinacinius gebėjimus kinestetinei diferenciacijai, kompleksinei reakcijai ir dinaminei pusiausvyrai. Kartu siekta įrodyti specialios fizinio ugdymo metodikos, kryptingai lavinančios koordinacinius gebėjimus, efektyvumų.

Buvo ištirta Šiaulių miesto moksleivių sportinių traumų ir nelaimingų atsitikimų genezė ir paplitimas per kūno kultūros pamokas ir pratybas. Nustatytas jų dažnis pagal susižalojimų tipus atskirose klasėse, atskiromis savaitės dienomis ir per dieną. Išanalizuotos traumų priežastys

Šiame straipsnyje nagrinėjama sportuojančių mokinių adaptacijos klasės kolektyvuose problema. Dažnai sportuojantys mokiniai laikomi problemine grupe, kuri susiduria su itin kontrastingu mokyklos bendruomenės narių požiūriu į juos. Tyrimu siekta nustatyti sportuojančių mokinių statuso klasės kolektyvuose ypatumus, išaiškinti pagrindinius stratifikacijos kriterijus bei juos lemiančius sportuojančių mokinių vaidmens suvokimo ypatumus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad sportuojančių mokinių statusą sunku vertinti vienareikšmiškai - išryškėjo tendencija sportine veikla besidominčius mokinius priskirti arba lyderiaujančioms, arba nepalankiai vertinamoms grupėms.