Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai nustatant Latvijos mokinių gebėjimus suprasti pagrindinę nežinomo teksto mintį (darbo pasiūlymai prancūzų kalba). Straipsnyje glaustai pateikiamas teorinis leksinio suvokimo pagrindas, taip pat aprašomas kitų kalbų galimas poveikis įsisavinant prancūzų kalbą kaip trečiąją kalbą. Teoriniai klausimai pagrindžiami praktika. Po teorinių svarstymų straipsnyje pateikiama atvejo analizė. Analizė atlikta su 110 vidurinio ugdymo mokyklų mokinių, besimokančių prancūzų kalbos Kuržemės regione. Tyrimo respondentais pasirinkti 10 klasės mokiniai, kurie pradėjo mokytis prancūzų kalbos, ir pradinio lygio kalbos vartotojai 11 ir 12 klasėse. Buvo analizuojami keli psicholingvistiniai aspektai: kitų kalbų įtaka, paaiškinanti perkėlimo ir leksinės interferencijos reiškinius, taip pat suvokimo ir interpretacijos sunkumai.

Straipsnyje nagrinėjamas anglų ir prancūzų kalbų, kaip užsienio kalbų, leksinis semantinis aspektas lyginamųjų pamokų kontekste. Straipsnio tikslas yra išsiaiškinti anglų ir prancūzų kalbų leksikos semantines ribas vienodoje tematikoje „Profesijos“ ir išanalizuoti, kaip mokinių sąmonėje prancūzų kalbos leksinis aiškumas (lexical transparency) lemia anglų kalbos žodžių formų ortografinę reprezentaciją. Leksinės semantinės žodžių analizės pagrindimui panaudota leksikos apdorojimas teorijos mentaliniame leksikone: prancūzų psicholingvisto Danielio Gaonacho (Daniel Gaonac’h) išvados apie kognityvinę veiklą leksikos prieinamumui ir jos semantiniam atitikimui, reprezentaciniai atminties modeliai (Judith Kroll & Erika Stewart 1994), o taip pat tinklinis leksikos modelis dvikalbėje situacijoje (Annette de Groot 1998, Modèle des traits conceptuels). Iš 1000 dažniausiai anglų kalboje vartojamų žodžių sąrašo buvo atrinkti 46 profesijų pavadinimai ir teoriškai palygintas žodžių semantinės struktūros atitikimas anglų ir prancūzų kalboje, iš kurių 30 yra formaliai panašūs žodžiai, o 16 – semantiškai artimi, tačiau besiskiriantys grafiniu užrašymu.  Nustatant anglų ir prancūzų kalbų tarpusavio sąveiką, buvo atliktas praktinis leksikos semantinės struktūros analizės tyrimas. Tyrimas vyko dviejose mokyklose, jame dalyvavo 40 mokinių. Mokiniams buvo duotos trys skirtingos užduotys. Pirmojoje užduotyje pagal grafinę reprezentaciją reikėjo nustatyti profesijos pavadinimo kalbą. Užduoties tikslas buvo išsiaiškinti, ar mokinys moka atskirti jau anglų kalba įsisavintus profesijų pavadinimus nuo jų prancūziškų ekvivalentų ir ar pastebi bendrą abiejų kalbų leksiką. Antrojoje užduotyje prie dešimties profesijų pavadinimų prancūzų kalba reikėjo parašyti atitinkamus profesijų pavadinimus angliškai. Trečiojoje užduotyje prie atitinkamų profesijų pavadinimų reikėjo parašyti po tris būdvardžius. Padaryta išvada, kad daugiau negu pusė mokinių anglų kalbos žodžius stengiasi visiškai atriboti nuo prancūziškų žodžių, nors daugelis žodžių tiek formaliai, tiek semantiškai sutampa abiejose kalbose. Profesijų pavadinimų (artist, doctor, chef, officer) atkūrimas anglų kalba dažniausiai nesukelia sunkumų, o klaidas, atkuriant pavienius žodžius (minister, judge, professor, soldier), paaiškina prancūzų arba latvių kalbos interferencija, taip pat – nepakankamos anglų kalbos ortografinės žinios ir prancūzų kalbos žodžių semantikos žinios. Daroma išvada, kad, norint tobulinti žodyną, būtina stengtis, kad kolokacijos (collocation) būtų vartojamos kiekvienoje kalboje atskirai.