Motyvacija - pagrindinė asmenybės brendimo, raidos varomoji jėga. Mokymosi procese ypač svarbi gerų rezultatų motyvacija (laimėjimų motyvacija) - sėkmės, laimėjimo poreikis, noras padaryti ką nors gerai, noras matyti savo laimėjimų rezultatą. Laimėjimų motyvacijai būdingos sėkmės vilties ir nesėkmės baimės emocijos. Mokymosi motyvaciją ypač sustiprina laukiama sėkmė. Straipsnyje pateikiamas pedagoginės sėkmės situacijos sudarymo modelis, išnagrinėti mokytojų naudojami pedagoginės sėkmės situacijos sudarymo būdai laimėjimų motyvacijai ugdyti.

Straipsnyje analizuojami busimųjų pradinių klasių mokytojų bendravimo kompetencijos ypatumai. Siekiama atskleisti, kaip savo bendravimą su mokiniais vertina patys busimieji mokytojai, jų mokiniai, mokytojai, vadovavę jų pedagoginei praktikai. Straipsnyje pateikiama busimųjų pradinių klasių mokytojų (studentų) bendravimo su mokiniais įgūdžių raiška, studentų bendravimo su mokytojais komponenčių statistiniai ryšiai

Straipsnyje pagrindžiamas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų socialinio statuso ir socialinio pažinimo plėtros ryšys, analizuojama, kaip mokiniai supranta savo klasės draugų santykius ir kokią įtaką tai daro vaiko socialinei kompetencijai. Atskleidžiama socialinės orientacijos įtaka priskiriant bendraamžiams teigiamo ar neigiamo turinio atribucijas.

Pedagogai, dirbdami kaitos sąlygomis, susiduria su tokiais pat pokyčiais ir išbandymais, kaip ir bet kuria kita veikla užsiimantys žmonės. Lietuvoje pastebimos pedagogų karjeros pokyčių tendencijos leidžia teigti, kad vis labiau ryškėja jų susirūpinimas savo profesinio tobulėjimo galimybėmis, augimu, lyderiavimu, saviraiška. Vis daugiau pedagogų supranta, kad gali tekti keisti ne tik darbo vietą, bet ir specialybę ar specializaciją.

Tyrimu nustatyta, kad šiandienos pedagogui reikalingos vadybinės, ekonominės žinios, svarbios tampa bendrosios kompetencijos: komunikacinė, informacinė, ko mandinio darbo, problemų identifikavimo ir sprendimo, planavimo, tyrimo, projektų rengimo ir kitos, kurias galima panaudoti įvairialypėje pedagoginėje veikloje.

Šiame straipsnyje nagrinėjama sportuojančių mokinių adaptacijos klasės kolektyvuose problema. Dažnai sportuojantys mokiniai laikomi problemine grupe, kuri susiduria su itin kontrastingu mokyklos bendruomenės narių požiūriu į juos. Tyrimu siekta nustatyti sportuojančių mokinių statuso klasės kolektyvuose ypatumus, išaiškinti pagrindinius stratifikacijos kriterijus bei juos lemiančius sportuojančių mokinių vaidmens suvokimo ypatumus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad sportuojančių mokinių statusą sunku vertinti vienareikšmiškai - išryškėjo tendencija sportine veikla besidominčius mokinius priskirti arba lyderiaujančioms, arba nepalankiai vertinamoms grupėms.

Straipsnyje analizuojama bedarbių, registruotų Šiaulių darbo biržoje, įsidarbinimo kompetencijos. Remiantis moksline, edukacine literatūros analize ir darbo rinkos Lietuvoje ypatumais, sukurtas struktūrinis įsidarbinimo kompetencijos modelis. Išanalizuotas bedarbių požiūris į pasirengimą integruotis į darbo rinką. Tyrimo rezultatai atskleidžia problemas, kylančias plečiant bedarbių integravimąsi į darbo rinką. Šis tyrimas leidžia tikslinti ir konkretinti profesinės karjeros tyrimų, profesinio ir karjeros konsultavimo veiklos funkcijas bei pagrindines karjeros projektavimo gebėjimų sritis.