Integruotos dalyko ir užsienio kalbos (IDUKM) studijų programos – atsakas į globalizacijos nulemtus rinkos ir valstybės poreikių pokyčius. Užsienio kalbos įvardijimas XXI a. kompetencija reikalauja inovatyvių sprendimų ir mokytojų rengime. Pasitelkiant mokslinės literatūros, dokumentų analizės ir metaanalizės metodus straipsnyje analizuojama IDUKM mokytojus rengsianti Istorijos ir anglų kalbos pedagogikos studijų programa ir teigiama, kad tokios programos sudaro prielaidas aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės transfor-muojamajam ugdymuisi.

CLIL (Content and Language Integrated Learning), as an approach to bilingual education in which both content and a foreign language are taught together, started to be employed in secondary schools of Lithuania more than a decade ago; however, there still exists a diversity of opinions towards its benefits and flaws. The studies on CLIL in the European countries have shown that the success of CLIL very much depends on the existing policy documents on the national level regulating CLIL implementation and providing guidance to schools and teachers. It also depends on the amount of research conducted on CLIL in a particular country. Therefore, the aim of the present study is to analyse the current state of affairs of CLIL in Lithuania in terms of the existing policy documents, implemented projects and conducted research that would serve as a theoretical background highlighting the necessity for further analytical investigation. The results of the analysis have shown that no coherent national policies in terms of teaching CLIL have been developed or legal government regulations have been issued in Lithuania until today. The present study has revealed that systematic approach towards investigation of CLIL in Lithuania has not yet been adopted which resulted in the lack of comprehensive analyses on an overall situation of CLIL in Lithuania as well as on factors ensuring efficiency of CLIL implementation in particular. The findings of the study point towards the need for such analyses in the future.

Straipsnyje apžvelgiamos elektroninės mokymosi aplinkos naudojimo ypatybės mokant užsienio kalbos ir pristatomas Ugdymo plėtotės centro projektas “Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų analizės, surinkimo, skaitmeninimo, patalpinimo ir mokymo programų sudarymo, duomenų apie paslaugų tiekėjų tinklą surinkimo ir talpinimo paslaugos”. Projekto tikslas – sudaryti galimybę suaugusiems šalies gyventojams elektroniniu būdu gauti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugas. Sukurta interaktyvi skaitmenizuota mokymosi aplinka užsienio kalbos (anglų kalbos), valstybinės kalbos (lietuvių kalbos), kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo, verslumo, teisinio raštingumo, pilietinio ir politinio raštingumo, tarpasmeninės ir tarpkultūrinės komunikacijos, sveikatingumo, meninės saviraiškos ugdymuisi. Šio straipsnio tikslas – pristatyti skaitmenizuotą anglų kalbos mokymosi modulį, kuris parengtas siekiant užtikrinti praktinių įgūdžių ugdymąsi B1-B2 lygiais (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Modulis yra orientuotas į savarankišką praktinių užduočių atlikimą, refleksiją, veiklos analizę ir vertinimo procesus. Jis skatina efektyviai išnaudoti mokymosi situaciją, konstruktyviai savarankiškai dirbti, naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis ir ugdytis mokymosi visą gyvenimą poreikį.

Straipsnyje apžvelgiamas atnaujintų Vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektas bei jo svarstymas Lietuvos anglų kalbos mokytojų bendruomenėje, akcentuojant užsienio kalbos kompetencijų svarbą ir jų ugdymo būdus anglų kalbos pamokose. Pateikiami kompetencijos sąvokos apibrėžimai ir kompetencijų rūšys įvairiuose šaltiniuose, išskiriant „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“, kurių pagrindu yra atnaujintos Užsienio kalbų vidurinio ugdymo bendrosios programos. Straipsnyje svarstomas mokymo(si) proceso, efektyviai ugdančio besimokančiojo kompetencijas, planavimas atkreipiant dėmesį į tikslus bei uždavinius, mokymo(si) metodus bei mokomosios medžiagos svarbą. Taip pat pateikiami du anglų kalbos pamokos plano, paruošto pagal atnaujintas bendrąsias programas, pavyzdžiai.

Using Anna Wierzbickas "Understanding Cultures Through Their Key Words" (1997) as a basic framework, this paper analyses patterns of friendship in Czech culture today and attempts to relate these to the lexical options available to native English speakers. The Czech language has three commonly used terms, all of which may be rendered in English as friend, namely pfitel, kamarad and znamy. The main focus of the paper is on the first two items: an examination of contemporary Czech texts suggests that while these often appear to be used synonymously, they sometimes contain subtle nuances of meaning - such as in a newspaper column entitled "Je vie kamarad nebo pritel?" (What is more: a kamarad or a pritel?). Furthermore, there are communicative contexts in which one or the other option is not only preferable but even compulsory since the Czech concept of friendship' is more closely defined than the English. The analysis also incorporates some comparable examples from Lithuanian sources.