Women who have experienced preterm birth belongs to the group of the most vulnerable mothers. Premature birth can often become a traumatic event because women often do not anticipate it or do not anticipate the challenges, they may face in giving birth prematurely. The COVID-19 pandemic and quarantine restrictions may have directly affected women who experienced preterm birth during the delivery process and a hospital stay and may have contributed to additional challenges. The aim to reveal the birth-related experience of women who have experienced preterm birth in the context of COVID-19 pandemic. Research material and methods. This study involved 10 women who had experienced preterm birth 2-9 months ago prior interview, and it was their first-time giving birth. A qualitative study was conducted using a semi-structured interview method for data collection. Inductive thematic analysis was used for data analysis. Results. The study found that women who experienced preterm birth reported experiencing confusion, fear, and uncertainty about the future and their child’s health. They felt guilt and started asking the question, “why did this happen to me”? In the postpartum period, women faced difficulties in taking on the new role of a mother, experienced hopelessness, and still felt fear about the child’s health and possible complications. There were also challenges related to visiting a child in an intensive care unit and feeding a premature newborn. Preterm birth has raised fears of giving birth in the future, helped discover new strengths, and changed attitudes towards premature babies and their mothers. Women described preterm birth as a traumatic experience, but motherhood helped them come to terms with the experience. Women reported lacking information about the child‘s condition, the performed tests, and the premature birth while in the hospital. [...]

In the modern world, neuroscience and the peculiarities of these sciences can be applied in various general, standard sciences. Examples include economic, marketing and ethical aspects. In this context it is appropriate to specify such neurosciences: neuroeconomics, neuromarketing and neuroethics. It is obvious that the 21st century these sciences are extremely popular and important. A harmonious relationship between neuroeconomics, neuromarketing and neuroethics can be revealed by investigating a specific case of loss aversion. In this context, four key words can be highlighted: relevance, applicability, problematic and perspectives. So, the main attention is focused on loss aversion in this article. The aim of this research is to do a complex analysis of the loss aversion by using the fundamental aspects of neuroeconomics, neuromarketing and neuroethics. The author of this article uses these methods: systematization of scientific literature, comparative analysis and case method. This paper is composed of three main sections. The first part of this article is for theoretical aspects of neuroeconomics, neuromarketing, neuroethics, loss aversion and for overview of previous studies. So, the conceptions and main fundamentals aspects of neuroeconomics, neuromarketing, neuroethics and loss aversion are described in this section. Neuroeconomics consists of three main elements: economics, psychology and neuroscience. Marketing, psychology and neuroscience are the main components of neuromarketing. Neuroethics consists of two disciplines: neurobiology and neuroscience. All these disciplines can be applied to investigate loss aversion. The main idea of this phenomena is associated with loss and gain. In this case, human firstly investigates potential losses and just after that investigates potential gain. It has been discovered that neuroscience is relevant to scientists.[...]

The aim of this article is to analyze the demographic changes that have taken place in Kaunas since the mid. 20th century – the end of the 20th century. The main source of research is field research material, collected in Kaunas during 2018, using the author‘s ethnographic questionnaire. Empirical material was collected using classic field research methods: participatory observation, interview, in-depth, structured and semi-structured interviews. Also the analysis of statistical and historical data was performed. The article is based on oral history theory. The results of the research revealed the participants‘ attitudes and beliefs related to urban changes and demographic trends during the Soviet period in Kaunas.

Construction of railway roads and their exploitation requires optimal accuracy and monitoring of surveying. It is related to maximum allowed speed of trains, the environment, transport and human safety. The problematic areas of railway maintenance were excluded, which monitoring needs to be improved by applying geodetic devices for surveying. Comparing analogous surveying conducted using road control machine EM140 with that of geodetic equipment, one can see the advantage of geodetic surveying. Technical gaps in the surveying process, data storage and procession were evaluated as well. It was discovered that maintenance and monitoring works should be pursued more frequently using high accuracy geodetic equipment.

Skaitmeninės kultūros kontekste „Vaporwave“ išsiskiria kaip pirmasis tokio masto kultūros reiškinys, kilęs ir egzistuojantis tik internete. Reiškinio naujumas, virtualus būvis ir kompleksiška semantika neleidžia jo įsprausti į aiškius koncepcinius rėmus. Šiame straipsnyje siekiama prieiti teorinę „Vaporwave“ sampratą praplečiant bei aprėpiant jau atliktus tyrimus. Galiausiai prieinama išvados, jog „Vaporwave“ yra dėl daugybės kūrybą ir vartojimą skaitmeninėse erdvėse praktikuojančių internautų entuziazmo plintantis, antikapitalistinę kritiką artikuliuojantis estetinis kognityvinis žemėlapis. Į jo turinio generavimą įsitraukusi minia artikuliuoja individualias įžvalgas per „Vaporwave“ estetiką. Galiausiai reiškinys tampa postmodernaus vartotojo realijas koduojančiu tekstų rinkiniu, kurio pagrindinės temos yra suprekinta atmintis ir nepasitikėjimas kapitalizmo pažadais.

Mokslininkai jau kurį laiką stebi augantį psichologinius sunkumus patiriančių studentų skaičių, o pagalbos į specialistus kreipiasi tik maža sunkumus išgyvenančių studentų dalis. Tai skatina studentų psichologine gerove besirūpinančius specialistus ieškoti inovatyvių būdų, kaip padidinti pagalbos prieinamumą ir patrauklumą. Pranešimo autoriai jau daugiau nei 10 metų tyrinėja galimybę savi-pagalbos kontekste pritaikyti į sprendimus sutelktos terapijos principus ir priemones, kurie, remiantis moksline literatūra, itin gerai dera su savi-pagalbos idėjomis, nes orientuojasi į asmens stiprybes ir išteklius bei pabrėžia, jog mūsų vidinis pasaulis yra nuolatiniame kitimo procese. Nuo 2014 m. Vytauto Didžiojo universiteto studentai gali naudotis į sprendimus sutelkta kompiuterine savi-pagalbos programa, siekdami savarankiškai spręsti iškylančius sunkumus ar siekti asmeninio tobulėjimo. Šiame pranešime trumpai apžvelgiamas į sprendimus sutelktos kompiuterinės savi-pagalbos programos vystymo procesas per pastaruosius 10 m.: kūrimo idėja, vystymo etapai, palaipsniui pereinant nuo popierinio darbalapio prie kompiuterinės interaktyvios programos ir kiekviename etape atliktų veiksmingumo tyrimų, taikant subjektyvias ir standartizuotas tyrimo metodikas, svarbiausi rezultatai ir išvados. Į sprendimus sutelktos savi-pagalbos priemonių veiksmingumas skirtinguose vystymo etapuose vertintas remiantis 10 balų skale, matuojančia subjektyvų gyvenimo srities, kurioje siekiama pokyčių, sunkumą ir standartizuotu klausimynu (Outcome Questionnaire (OQ-45.2), Lambert, Burlingame, 1996). Pristatyme lyginami daugiau nei 400 skirtinguose etapuose sukurtas į sprendimus sutelktas savi-pagalbos priemones naudojusių VDU studentų ir lyginamosios grupės be poveikio (n = 99) duomenys.[...]

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin suaktyvėjo diskusijos apie aukštųjų mokyklų atsakomybę puoselėjant studentų psichologinę gerovę, vyko keletas šiai problemai skirtų renginių. Moksliniai tyrimai užsienyje ir Lietuvoje iš tiesų rodo, kad nemaža dalis studentų išgyvena gana rimtus su studijomis ar prisitaikymu aukštojoje mokykloje susijusius iššūkius ir patiria psichologines problemas, tačiau didelė jų dalis nesikreipia savalaikės pagalbos į specialistus. Tad daugelio šalių aukštosios mokyklos į savo paslaugų paketą įtraukia ir studentų psichologinės gerovės stebėsenos bei gerinimo priemones. 2018 m. gruodžio mėn. Vytauto Didžiojo universitete surengtoje konferencijoje pirmą kartą daugelio Lietuvos universitetų atstovai drauge aptarė psichologinės pagalbos prieinamumo studentams klausimus ir iššūkius. Diskusijų metu išryškėjo keletas tendencijų: daugelis Lietuvos universitetų teikia vienokią ar kitokią psichologinę pagalbą studentams ir susiduria su panašiais iššūkiais; visi universitetai studentų psichologinės gerovės klausimus sprendžia skirtingu lygiu ir priemonėmis; kiekvienas universitetas turi gerosios patirties ir unikalių sprendimų organizuojant studentų psichologinės gerovės puoselėjimą. Šios diskusijos tikslas – suburti kuo platesnį ratą Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų, organizuojančių ir vykdančių studentų psichologinės gerovės puoselėjimo veiklas ir išryškinti pagrindinius iššūkius, o svarbiausia – dalintis gerąja patirtimi bei unikaliais sprendimais. Tokia diskusija leis žengti svarbų žingsnį nuo problemos įvardijimo link dalijimosi konkrečiais sprendimais, galinčiais užtikrinti didesnį psichologinių paslaugų studentams prieinamumą ir nuoseklų jų psichologinės gerovės puoselėjimą.

Įsitraukę į darbą darbuotojai pasižymi aukšto lygio energingumu darbe, yra entuziastingai nusiteikę dėl atliekamo darbo ir visiškai pasinėrę į vykdomas veiklas, todėl jie yra labai vertinami organizacijose (Bakker, Albrecht, 2018). Praktikoje ne mažiau aktualus bei laukiamas ir darbuotojų įsipareigojimas organizacijai, padedantis sumažinti darbuotojų kaitą ir sustiprinti jų gerovę (Rahiman, ir kt., 2018). Pastaruoju metu, vis daugiau mokslininkų atkreipia dėmesį būtent į vadovavimo svarbą bandant paaiškinti anksčiau minėtas darbuotojų nuostatas į darbą ir organizaciją. Vis dėlto, tyrimuose apsiribojama konkrečių populiarių vadovavimo stilių (pvz., transformacinio ar padalytų veiklų vadovavimo (Breevaart, Bakker, 2018; Pietsch, ir kt., 2018)) analize dažniausiai verslo organizacijose. Todėl šiame tyrime buvo siekiama išanalizuoti vadovavimo ypatumų (tiesioginio vadovo vadovavimo kokybės, teikiamos socialinės paramos, organizacijos vadovybės pripažinimo ir darbuotojų pasitikėjimo ja) sąsajas su įsitraukimu į darbą ir įsipareigojimu organizacijai universiteto darbuotojų imtyje. Tyrime dalyvavo 451 universitetų darbuotojas (iš jų 31,3 proc. vyrų ir 66,7 proc. moterų). Tiriamieji pildė elektroninę anketą, kurią sudarė sociodemografiniai klausimai, trumpoji Yukl Vadovavimo veiklų tyrimo versija (2012) ir Kopenhagos psichosocialinio klausimyno (2007) skalės, kuriomis buvo vertinami vadovavimo ypatumai, bei Utrecht‘o įsitraukimo į darbą skalė (2006) ir Meyer ir kolegų Įsipareigojimo organizacijai klausimyno patikslintoji versija (1993). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog universiteto vadovybės pripažinimas statistiškai reikšmingai prognozuoja tiek darbuotojų įsitraukimą į darbą, tiek ir įsipareigojimą organizacijai. [...]