Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/86182
Options
Smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumo ir fitometrinių rodiklių kitimas po atvejinių kirtimų Jonavos urėdijoje
Type of publication
Straipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje / Article in peer-reviewed Lithuanian international conference proceedings (P1e)
Title
Smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumo ir fitometrinių rodiklių kitimas po atvejinių kirtimų Jonavos urėdijoje
Other Title
Changes of abundance and phytometric indicators of Calamagrostis arrundinacea and C. epigejos after shelter wood cuttings in forest of Jonava enterprise
Is part of
Žmogaus ir gamtos sauga 2013: 19 tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga = Human and nature safety 2013 : proceedings of the 19th international scientific-practice conference / Aleksandro Stulginskio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos mokslų akademija. Akademija, 2013, D. 2
Date Issued
Date Issued |
---|
2013 |
Publisher
Akademija, 2013
Extent
p. 24-27
Field of Science
Abstract
Relationships between forest ecosystems , their quantitative and qualitative composition changes in different age of forests. Different components like forest ground vegetation, undergrowth, herbs and moss changes after shelter wood cuttings. Because of changing of stand density, species composition, abundance of Calamagrostis increases after cuttings. The aim of this study was evaluate the impact of shelter wood cuttings on forest ground vegetation, phytomass and phytometric indicators of Calamagrostis epigejos and Calamagrostis arundinacea in Jonava state forest enterprise. The biggest part of underground phytomass of Calamagrostis epigejos was in oldest (9 years) shelter wood cuttings, overground part in 5 year after shelter wood cuttings.The biggest part of underground and overground of Calamagrostis arundinacea was in youngest 3 year after shelter wood cuttings.
Miško ekosistemos biocenozių tarpusavio santykiai, jų kiekybinė ir kokybinė sudėtis keičiasi miško amžiaus eigoje. Po atvejinių kirtimų, pasikeitus aplinkos sąlygoms, kinta gyvoji dirvožemio danga. Sumažėjus medynų skalsumui ir padidėjus apšvietimui po lajomis suveši lendrūnai. Šiame darbe nagrinėjama smiltyninio ir miškinio lendrūnų projekcinis padengimas, fitomasė bei fitometriniai rodikliai skirtingo amžiaus kirtavietėse po atvejinių kirtimų. Tyrimai atlikti Jonavos miškų urėdijoje 9, 7, 5 ir 3 metų atvejinėse kirtavietėse po I atvejinio kirtimo atvejo Smiltyninio lendrūno vidutinis projekcinis padengimas didėjant atvejinės kirtavietės amžiui mažėjo. Miškinio lendrūno vidutinis projekcinis padengimas sumažėjo nuo septintųjų metų, kol seniausioje devintų metų kirtavietėje jis visiškai sunyko išnyko. Žolinės dangos ir samanų vidutinis projekcinis padengimas didėjant kirtavietės amžiui mažėjo. Šilinio viržio vidutinis projekcinis padengimas didėjant kirtavietės amžiui didėjo. Smiltyninio lendrūno fitomasė nekito. Miškinio lendrūno fitomasė, didėjant atvejinės kirtavietės amžiui mažėjo. Devintų metų kirtavietėje jis visiškai sunyko. Smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometriniai rodikliai skyrėsi skirtingo amžiaus atvejinėse kirtavietėse.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
File(s)
Sutarties data 2019-04-16, nr. A1925, laisvai prieinamas internete